TEMPO LANKSTUMAS

Kūrėjų organizuojamas mokymasis yra spartaus tempo, tačiau neskubinamas. Tai labai skiriasi nuo įprastų pamokų, kurių tempas aiškiai susijęs su apibrėžtu laiku. Kūrėjų užsiėmimuose ritmas ir tėkmė pabrėžiami labiau nei greitis.

PAVYZDŽIAI 

1. Aktorius Tomas Dapšauskas dirbdamas su vaikais sąmoningai pasirenka, kada griežtai laikytis iš anksto sutartų laiko rėmų, kada ne. Pavyzdžiui, kai vaikai ruošiasi kokiam nors teatralizuotam pristatymui dirbdami grupėse, laiko pasiruošimui duodama tik tiek, kiek buvo sutarta, nė minutės daugiau. Kodėl? Nes kūrybiniai procesai, ypač dirbant grupėse, būna vaisingi, kai įtraukia sveikos įtampos, rizikos elementą. Jeigu įtampa netampa nepakeliama, tai suintensyvina ir pagilina mokymąsi. Taip paskatinami vaikų improvizacijos gebėjimai, didinamas pasitikėjimas savimi, vaikai skatinami rizikuoti, prisiimti atsakomybę. Jeigu mokiniai įsitraukę į kitokio tipo užduotį, dirba įsigilinę, kuriantis praktikas orientuojasi į kokybišką užduoties atlikimą iki galo, o ne į laiko rėmus.

2. Lėlininkė Karolina Žernytė dirbdama griežta struktūra pasižyminčioje mokykloje, kurioje viskas vyko pagal griežtą tvarkaraštį, taikė pratimą, kurio tikslas buvo sustabdyti laiko tėkmę. Karolina išdalino vaikams po vynuogę ir paprašė juos tą vynuogę valgyti labai lėtai, galvojant apie tai, kaip vynuogė iš pradžių tebuvo maža sėklytė, ji augo dirvoje, stiebėsi link saulės, ją laistė lietus, ji pamažu virto augalu, skleidė lapus, nokino vaisius ... ir t.t. Toks meditacinis pratimas leido vaikams pailsėti nuo greito laiko tempo. 

3. Fotografas Egidijus Kabošius grupės refleksijos metu leidžia žmonėms išbūti apmąstymo būsenoje tiek, kiek jie nori, lyg laikas pamokoje neegzistuotų. Tą laiko neegzistavimą refleksijos metu pastebėjo mokytojai ir mokiniai.