MOKYMASIS PER POJŪČIUS
Ugdymo procese skiriama daugiau dėmesio judėjimui, kūno kalbai, gestams, kvėpavimui.
PAVYZDŽIAI
1. Geologas Simonas Saarmann norėjo mokiniams vaizdžiai paaiškinti globalų ir labai lėtą kalnų formavimosi procesą slenkant tektoninėms plokštėms. Ant klasėje buvusio seno kilimo jis paprašė vaikų sumesti megztinius, šalikus, apklotus – sukurti horizontaliai susiklosčiusių nuosėdų krūvą. Keli mokiniai sukritę ant kilimo turėjo vaizduoti mirusius gyvūnus – fosilijas. Kiti vaikai iš šonų stūmė kilimą ir taip tektoninės plokštės susiraukšlėdavo, fosilijos iškildavo į viršų – į kalnus. Kodėl tektoninės plokštės slenka? Nes žemės gelmės skystos ir ten labai lėtai vyksta konvekcija - karštesnė magma nuo įkaitusio žemės branduolio kyla aukštyn, vėsesnė leidžiasi žemyn. Tas judėjimas skaldo sustingusį paviršių ir judina jį. Tektoninės plokštės juda tokiu greičiu kaip auga žmogaus plaukai (prireikė 150 milijonų metų Atlanto vandenynui atsiverti). Vieną kartą pabandę, mokiniai gebėjo savais žodžiais paaiškinti šį procesą kitiems bendramoksliams ir šį bandymą savarankiškai pademonstruoti tėvams.
2. Aiškindamas garavimo ir kristalizavimosi procesus kuriantis praktikas Simonas Saarmann mokinius suskirstė į „vandens molekules“ ir „druskos molekules“. Vandens molekulės žinojo, kad pašvietus su lempa (kaitinant saulei) jos turi išgaruoti (pasitraukti), taip druskos molekulės (neturinčios stebuklingos garavimo galios) likusios be vandens turėjo susikabinti tarpusavyje – sudaryti kristalą. Kitoje pamokoje buvo kalbama apie vandens būsenas – kietąją, skystą ir dujinę. Mokiniai priklausomai nuo būsenos pasklisdavo po klasę laisvai (dujos), tada susikibdavo (skystis), bet buvo lengvai stumdomi, ir galiausiai susiglausdavo bei stipriai laikydavosi (ledas). Buvo daug juoko, kai mokytoja paprašyta išskirti „molekulių jungtis“, negalėjo atplėšti mokinių.
3. Žurnalistas Andrius Guginis bendraudamas su pradinukais, visada pritupia: „norėdavau, kad jie žiūrėtų į apačią, o aš į viršų, nors šiaip pradinėse klasėse būna atvirkščiai“.
