ARTEFAKTAI
Artefaktai yra daiktai, turintys simbolinę prasmę. Kūrėjai linkę naudoti rastus, o ne pramoniniu būdu pagamintus daiktus. Artefaktai taupo laiką – vos parodžius artefaktą, visa grupė jau žino, kokią nuotaiką jis reiškia, kokį susitarimą primena. Taip pat kūrėjai pasitelkia artefaktus ir intrigai sukelti.
PAVYZDŽIAI
1. Kuriantis praktikas Simonas Saarmann važiuodamas dirbti pas pradinukus veždavosi seną lagaminą, iš kurio išsitraukdavo pamokai reikalingus daiktus, pavyzdžiui, mikroskopą.
2. Kuriantis praktikas Egidijus Kabošis savo darbe dažnai naudoja Camera obscura kaip artefaktą: „Rodai Camera Obscura vaikams, mokytojams ir pasakoji, kad tai neva naujausia pagaminta kamera šiais metais. O tai tik dėžutė... Gali įvesti į tamsų kambarį ir sakyti, dabar esi Camera obscura viduje.” Egidijus pastebėjo, kad artefaktų naudojimas taupo laiką – vos parodžius artefaktą, visa grupė jau žino, kokią nuotaiką jis reiškia, kokį susitarimą primena ir t.t.
3. Kurianti praktikė teatro režisierė Karolina Žernytė kalbėdama su penktokais, naudojo lėlę ežiuką, kuri kalbėdavo labai tyliai. Karolina buvo nustebusi, kad penktokams lėlė darė didžiulį įspūdį – triukšmadariai kalbant ežiukui tyliai bemat suklusdavo. Vaikams labai patiko, kai mokytojos kalbėdamos su jais naudojo lėles - vaikai ne taip bijodavo atsakyti į klausimus, kaip tiesiai mokytojai.
4. Kuriančiam praktikui Simonui Saarmann kalbant su mokiniais apie žemės gelmes ir pristatant geologijos specialybę dažnai iš mokinių tekdavo išgirsti, kad jie nieko apie tai nežino. Tuomet praktikas parodydavo kelis atsineštus daiktus (naftos buteliuke, kristalą, fosiliją) ir apsimesdavo, kad tai visai kiti daiktai, pavyzdžiui, kraujinių vėdarų padažas, bluetooth antena, sudžiūvusi šuns ausis ir kt.. Suintriguoti mokiniai imdavo ginčytis ir argumentuoti pasitelkdami žinias iš matytų filmų apie gamtą, vartytų knygų, prisimindavo net patys radę kažką panašaus sode.
5. Į kiekvieną sesiją kuriantis praktikas Andrius Guginis atsiveždavo meistro įrankių dėžę. Iš pirmo žvilgsnio buvo galima pagalvoti, kad atvyko stalius, santechnikas, elektrikas, tačiau šioje dėžėje būdavo flomasteriai, žirklės, žaidimai ir t.t. Buvo momentų, kai vaikai klausinėjo apie tą dėžę. Taip kuriantis praktikas galėdavo pasikalbėti su vaikais apie visas profesijas. Ne paslaptis, kad yra daug nemadingų profesijų ir apie jas išvis nekalbama mokyklose. Kartais Andrius į dėžę pasidėdavo kokį nors konkretų su užduotimi susijusį daiktą. Vaikus tai labai intriguodavo ir jie laukdavo, kada gi bus pradaryta toji meistro dėžė.
6. Grafikos dizaineriai Jonas Liugaila ir Rūta Ivaškevičiūtė paprašė mokytojų suorganizuoti, kad iki pirmojo susitikimo su praktikais, vaikai užrašytų, nupieštų pasisveikinimus. Tuomet kuriantys praktikai pasisveikinimus perkėlė ant savo marškinėlių, kuriuos dėvėdavo kiekvieno susitikimo su mokiniais metu. Tuo jie norėjo mokiniams parodyti, kad tai, ką jie (mokiniai) daro, galima realizuoti, paversti kūnu. Bei tai, kad kuriantys praktikai vertina ir priima tai, ką mokiniai sako.
