Žaisdami mokomės
Programa: Tyrinėjančios mokyklos 2011–2012
Kuruojanti mokytoja: Kristina Jasinevičienė
Tikslinė grupė: 3 kl.
Tyrinėjimo klausimas
Kaip padėti mokiniams ugdyti kalbinę raišką žaidžiant, lavinti jų vaizduotę ir skatinti bendradarbiavimą?
Mokyklos iššūkis
Dalyvauti projekte pasirinktos dvi trečios klasės, kuriose yra po 14 mokinių. Daugelio šių mokyklinukų aplinkoje trūksta stimulo kalbiniams įgūdžiams tobulinti, bendravimui su bendraamžiais skatinti. Taigi norėta padėti šiems pradinukams ugdyti kalbinius ir bendravimo gebėjimus.
Su visais mokyklos mokytojais diskutuota apie tai, kaip vyks projektas, kaip į veiklas galėtų įsitraukti kitų klasių mokiniai ir mažieji įstaigos auklėtiniai – darželinukai, taip pat ir Obelių miestelio bendruomenė. Pabendravęs su mokiniais kūrybos agentas architektas Justinas Dūdėnas pastebėjo daugeliui mokinių būdingus sunkumus: klausymosi, tarpusavio sutarimo, aiškaus minčių formulavimo, originalumo (vaikai linkę kartoti ir kopijuoti).
Projekto veikla
Nuspręsta projektą susieti su žaidimais, jų kūrimu ir gamyba. Apie vaikiškus žaidimus savo nuomonę buvo paprašyti išsakyti ir trečiokai: kokie žaidimai jiems yra patrauklūs, kokiems teikia pirmenybę. Pamačius, kad vien kalbėjimas apie žaidimus sukelia teigiamas mokinių emocijas ir reakcijas, galutinai apsispręsta projekto metu kurti žaidimus ir gaminti jiems priemones.
Kūrybos praktikai dailiųjų metalo dirbinių kūrėja Justina Vinevičiūtė ir garso menininkas Valdemaras Manomaitis padėjo suformuoti mokytojų ir mokinių pasiūlytą žaidimo kūrimo koncepciją. Nutarta kurti mobilų žaidimą, ant kurio būtų vaikščiojama mokinių sumodeliuotomis figūrėlėmis, o vietoje įprastinio kauliuko būtų naudojamos visos mokyklos mokinių paruoštos kortelės su užduotimis. Vietoje įprastinės žaidimo lentos nuspręsta sumeistrauti specialias pastatomas dėžes, kurių viršuje būtų įmontuojamos lemputės, kad, užėjus figūrėle, langelyje įsijungtų šviesa.
Pirmas iššūkis buvo sugalvoti žaidimo istoriją. 28 trečiokai, dirbdami poromis, sukūrė 14 bendrų pasakojimų. Kiekviena istorija lapuose buvo rašoma tam tikrą laiką, tuomet einama prie kitų lapų ir, įsiskaičius į jau sukurtą siužetą, tęsiamas pasakojimas. Iš 14 unikalių istorijų balsavimo metu išrinkta viena – „Karalaitis veidrodyje“, kuri tapo žaidimo siužetu. Visi mokiniai jautėsi įvertinti, nes prie kiekvienos sukurtos istorijos visi trečiokai vienodai prisidėjo, todėl liūdesio dėl to, kad išrinkta ta, o ne kita istorija, nebuvo.
Toliau ėjo sunkiausias etapas – idėjai suteikti materialią formą. Dinamiškų užsiėmimų metu kuriantys praktikai ir mokytojai dirbo išvien, reikėjo pasitelkti visas jėgas dirbant su dviem nenustygstančių vietoje pradinukų klasėmis.
Galiausiai vaikai, padedami tėvelių bei miestelio bendruomenės narių, gamino dėžes žaidimui: veržė, suko, kalė ir dekoravo. Visų nuotaika buvo puiki, o ir rezultatai džiugino. Nors su kalbiniais įgūdžiais šiuokart buvo dirbama mažiau, jautėsi akivaizdus trečiokų proveržis dirbti komandoje siekiant bendro tikslo.
Projekto baigiamojo renginio metu trečiokai pristatė savo sukurtą žaidimą Obelių miestelio bendruomenei ir tėveliams.
Kūrybos agentas Justinas Dūdėnas:
„Man atrodo, jog mokytis kuo daugiau reikėtų per praktiką ir žaidimus. Nebūtinai turi siekti kažko itin konkretaus, bet kai gebi rasti įvairių būdų, kaip pasaulis veikia, ką jame galima padaryti, kas atsitinka, jei vieną sujungi su kitu, tai yra kartu ir džiaugsmas, ir patirtis. Atlikęs tampi stipresnis. Pajauti pasitenkinimą, viskas – rytoj aš jau mokėsiu naują daiktą sukonstruoti. Be abejo, reikia įtraukti į mokymosi metodą praktikos, rizikos“.
Projekto poveikis
Projekte dalyvavę a ir b klasių mokiniai tiesiog tapo trečiokais – nebeliko šių klasių atskirties, rasta naujų draugų. Mokytojai pastebėjo pagerėjusius mokinių skaitymo įgūdžius.
Vienam trečiokui labiausiai patiko kurti istorijas. Jis prisipažino vėliau namuose sukūręs dar vieną pasaką bei išleidęs savo pirmąją knygutę.
Vaikų sukurtas žaidimas dar ir dabar kelia vaikams ypatingas emocijas ir yra naudojamas ugdymo tikslais.
Projekto refleksija
Gita Kolosovienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui:
„Mokykla nuolat turi keistis, o tai sunkiau, kai mes „sukamės savo rate“. Žmonės iš kitos aplinkos (kūrybiški, aktyvūs, geranoriški, turintys aiškias ateities mokyklos vizijas) skatina kaitą. Aš tą kaitą pajutau iš karto, nes reikėjo pasitempti tiek IKT srityje, tiek bendraujant, tiek planuojant ir atliekant tyrimus. Aš nesu vykdžiusi projekto, kurio planai / veiklos, iškeltos problemos nuolat gali kisti. Tai man nauja patirtis. Projektas taip pat suteikė mokyklai naujų ryšių tiek su kuriančiais žmonėmis, tiek su kitomis Lietuvos mokyklomis (mokytojais, administracijos atstovais) – tai puiki galimybė tobulėti“.
