Kaip naudojant muzikinio lavinimo elementus gilinti literatūros žinias ir kartu ugdyti bendradarbiavimą ir atkaklumą?
Mokyklos iššūkis
Sudeikių mokykla daugiafunkcis centras nusprendė antrus metus dalyvauti „Kūrybinių partnerystčių“ progamoje „Tyrinėjanti mokykla“. Kadangi tai nedidelė mokykla, būtent „Tyrinėjančių mokyklų“ programa labiausiai atitiko mokyklos bendruomenės poreikius.
Šioje mokykloje ypatingai palanki atmosfera kūrybiškam mokymuisi: mokykloje nėra skambučio, mokytojos gali laisvai organizuoti pamokos trukmę, atsižvelgdamos į vaikų poreikius. Mokykla turi daug erdvių, vaikai nuo pirmos iki ketvirtos klasės dirba kartu. Kadangi klasės tik pradinės, tad pamokos tarpusavyje dažnai ir lengvai integruojamos.
2013-2014 m.m. mokykla siekė pagerinti lietuvių kalbos akademinius mokinių pasiekimus, ugdyti jų atkaklumo ir bendradarbiavimo gebėjimus bei skatintinti mokytojų kūrybiško darbo gebėjimus.
Vaikų grupė buvo sudaryta iš vaikų nuo pirmos iki ketvirtos klasės. Grupė nedidelė - tik 13 vaikų. Tiek iš viso projekto metu mokėsi šioje mokykloje.
Tai - maža, bet labai aktyviai besireiškianti vaikų grupė. Čia susiduriama su iššūkiu, kai vienoje klasėje mokosi pirmokai su ketvirtokais (kitoje antrokai su trečiokais) ir reikia paskirstyti darbus pagal kiekvieno poreikius, galimybes.
Vienas iš sunkiausių mokamųjų dalykų – lietuvių kalba. Kūrybos agentės tyrimo metu prieš prasidedant kūrybiško mokymosi projektui, buvo nustatyta, kad vaikai sunkiai paaiškina, kuris literatūros kūrinys jiems labiau patiko. Sunkiai atpažįsta žymius lietuvos kultūros veikėjus bei rašytojus, negali pasakyti ką jie yra sukūrę, nuveikę. Taip pat agentė pastebėjo, kad vaikai mokosi tol, kol supranta. Susidurdami su nauja užduotimi, nesuprasdami jos gali išrėžti, kad „tai visiška nesąmonė“ ir drąsiai nusisuka veikti ką nors kitą.
Projekto veikla
Kūrybos agentė keramikė Jurgita Žvinklytė kartu su projekte dalyvavusiomis dviem pradinių klasių mokytojomis išgrynino projekto idėją.
Muzika – mūzų menas, o mūzos globoja ir literatūros rūšis, kaip epinė ir lyrinė poezija, tragedija, komedija. Todėl yra įdomu „įskambinti“, „įmūzinti“ literatūrą ir jos autorius taip, kad vaikai juos atsimintų.
Projekto pradžioje buvo bandoma pirmiausia vaikus sudominti per praktinius darbus – instrumentų gamybą iš antrinių žaliavų (iš plastikinių butelių, skardinių, kartono) vaikai ir mokytojos kartu gamino instrumentus (kajon, būgnelius, fleitas, kalimbas, marimba, įvairius perkusinius instrumentus).
Pamokose tai buvo aktualu ugdant darbinius įgūdžius ir vaikų gebėjimus. Pagal mokymo programą tai siejosi su šių gebėjimų ugdymu: kaip saugiai, taupiai ir kūrybiškai dirbti su medžiagomis, kuriamo gaminio gamybos etapų numatymas, pažinimas medžiagų savybių ir kaip jas taikyti kuriant gaminį.
Kitame projekto etape buvo grojama šiais sukurtais instrumentais. Vaikai kūrė muzikines istorijas, įvairias nuotaikas, išreiškė sukurtų instrumentų garsais. Taip pat atvirkščiai: pagal istorijas iš knygų buvo kuriama muzika, išreikš pasakojimų nuotaikas garsais.
Grojimas „būgnų rate“ - kaip priemonė bendram įsiklausimui, bendram grupės ritmo pajautimui – buvo kartojama viso projekto metu.
Kita veikla – vokalinė perkusija. Buvo taikomi tradiciniai paprasti pratimai, kurie ugdė raiškią tartį, ritmiką. Paskui šie pratimai buvo pritaikomi tradiciniams eilėraščiams ir kitiems tekstams, kaip būdas kitaip juos mokytis atsiminti ar suprasti.
Garso/muzikos terapija buvo taikoma ties kiekviena veikla, kaip būdas vaikui labiau save pajusti, suprasti, tuo pačiu labiau įsijausti ir į visą grupę.
Praktiniai pavyzdžiai
Sesija prasidėdavo kartu su kuriančiu praktiku perkusininku Martynu Sučyla, vaikais ir mokytojais, visiems sėdint kartu rate, kojomis apsižergus afrikietiškus djembe būgnus. Pasak Martyno, afrikietiškų būgnų ritmai – tai energetinis užtaisas, kuris griauna visus barjerus tarp žmonių, peržengia amžiaus, lyties, pavaldumo, odos spalvos, religijos ir kitas ribas bei apjungia net ir labai skirtingus žmones į vieną darnią komandą. Net ir pats būgno pavadinimas Djembe Malio (bamabara) kalba reiškia „būkime kartu taikoje“ (anke dje anke be).
Sėdint bendrame rate visų - tiek vaikų, tiek mokytojų akys nukreiptos į Martyną. Sesijos metu vadovauja jis. Visi atidžiai klausosi jo nurodymų (taip ugdomas susikaupimas, įsiklausymas. Tiems, kurių suvokimas paremtas labiau vizualinės informacijos gavimu, Martynas ant lentos užrašo ritmo seką skaičiais. Martynas pirmas būgnais sugroja seką, o mokiniai ir mokytojos kartu ritmą atkartoja.
Po pertraukos vaikams grįžus į klasę, mokytojos išdalina sukarpytas „Anykščių šilelio“ ištraukas. Kiekvienas, taip pat ir Martynas, gauna po kelias poemos eilutes. Mokytojos paaiškiną užduotį: rytinėje dalyje mokėmės įsiklausyti į ritmą, o dabar įsiklausysime į rimą. Visi turi savo gautose ištraukose atrasti žodžius, kurie rimuojasi.
Sesija užsibaigia vaikų ir Martyno ilgai repetuota miško garsų „simfonija“ - Martyno ir mokinių kartu sukurtu „Anykščių šilelio“ įgarsinimu savo pasigamintais instrumentais. Iš ryžių ir skardinės pasigamintas barškutis kelia lietaus įspūdį, fleita iš plastmasinio vamzdžio leidžia pasijusti taip, lyg girdėtum miško paukščių čiulbėjimą. Šiam muzikiniam kūriniui atlikti vaikai turi būti itin susikaupę ir pasitelkti visus savo bendradarbiavimo gebėjimus.
Tokia sesija organiškai apjungia kūrybine veiklą (djembe būgnų mušimo, muzikinių instrumentų gamybos), kūrybingumo ugdymą (bendradarbiavimas, disciplinuotumas (įsiklausymas)) bei bendrojo ugdymo dalykų („Anykščių šilelis“, poezijos suvokimas, rimas).
Sesiją suplanavo praktikas ir mokytojos kartu. Už djembe būgnų dalį atsakingas Martynas, paskui analizuojant rimą, skaitant „Anykščių šilelį“, sesijai vadovauja mokytojos.
Po sesijos Martynas su mokytojomis trumpai aptaria, kaip pavyko sesija – ką bus galima pagerinti kitą kartą, kas pasisekė, o kad galėtų pavykti geriau ir kodėl. Pavyzdžiui, kaip būtų galima geriau į veiklą įtraukti pirmokę, kuri vienintelė dar nemoka skaityti? Kaip jai padėti gerai jaustis bendrame rate, kai visi vaikai skaito „Anykščių šilelio“ ištraukas?
Projekto poveikis
Projekto poveikis akivaizdus: jaučiamas teigiamas mokinių elgesio pokytis. Vaikai tapo labiau įsiklausantys, daugiau dalyvaujantys pamokoje, aktyviau besireiškiantys mokyklos renginiuose. Grojant rate vaikai įgavo ritmo girdėjimo, atlikimo ir kūrimo įgūdžių ir praktikos.
Ypatingai džiuginantis projekto poveikis mokinių akademinėms žinioms. Po projekto pakartojus tyrimą, paaiškėjo, kad vaikai jau lengvai atpažįsta autorius. Projekto pradžioje pusė vaikų tesugebėjo atpažinti tik vieną autorių – Maironį. Projekto pabaigoje devyni vaikai iš trylikos atpažino visus autorius, žinojo, ką šie autoriai yra parašę. Kai teste reikėjo įvardyti Žemaitės parašytus kūrinius, kai kurie vaikai įvardijo netgi kitus jos kūrinius, kurių dar neprivalėjo žinoti pagal ugdymo programą.
Vaikai tapo žymiai atkaklesni. Kurdami instrumentus į veiklą įsitraukė visi, net ir vienas berniukas, kuris iki tol nenoriai įsijungdavo į veiklą pamokose. Pajutęs sėkmę, kad sugeba dirbti ir įgyvendinti užduotis kaip ir kiti vaikai, šis mokinys pradėjo noriai imtis ir kitokių užduočių. Pagerėjo ir mokinių bendradarbiavimo gebėjimai: gamindami instrumentus vaikai noriai padėdavo vieni kitiems.
Vienas iš esminių projekto atradimų buvo tai, kad kai vaikui sunku įsiminti eilėraštį, taisyklę ar daugybos lentelę ir kt., galima taikyti ritmą, garsus naudojant muzikos instrumentus. Pasak kūrybos agentės, praktiko ir mokytojų, ritmo pratimai, taikomi dalykų temoms, padeda įsiminti. Taip pat mokytojai, agentė ir praktikas kartu patyrė, kad autorių tekstų vizualinis atkartojimas ant instrumentų padėjo vaikams įsiminti pačius autorius, jų rašytus kūrinius. Mokytojos ir toliau planuoja taikyti muzikinius instrumentus lietuvių kalbos ir literatūros mokymui.
Projektas turėjo didžiulį poveikį ir suartinant mokyklą su mokinių tėvais. Ypatingai džiugų įspūdį tėvams paliko baigiamasis projekto pasirodyma – jų akys švietė iš laimės ir pasidžiavimo savo vaikais. Jautėsi retai pasitaikanti bendrumo atmosfera. Pasibaigus projekto baigiamajam renginiui mokytojos gavo ne vieną padėkos žinutę iš tėvų, kurie smalsavo, ar kuriantis praktikas Martynas negalėtų ir jų pamokyti muzikuoti.
Projektas padėjo pažadinti mokyklos norą į mokymosi procesą įtraukti išorinių partnerių, ieškoti bendradarbiavimo galimybių su kitomis mokyklomis.
