TV-11
Programa: Pokyčių mokyklos 2013–2014
Kuruojanti mokytoja: Lina Rožėnienė
Tikslinė grupė: 6 kl.
Tyrinėjimo klausimas
Kaip pagerinti šeštos klasės mokinių elgesio kultūrą, integruojant lietuvių ir anglų k. pamokas ir į šių dalykų ugdymo procesą įraukiant žurnalisto profesijos kūrybinius įpročius?
Mokyklos iššūkis
Dar projekto planavimo etapo metu pastebėta, kad šeštos klasės mokiniai yra labai aktyvūs, tačiau jų energija nuolat nukrypsta negatyvia linkme. Pamokose mokiniai negeba išklausyti draugų, nuolat užgaulioja savo bendraklasius, vieni kitiems trukdo dirbi pamokose. Klasėje dažnai būna chaosas, kuriam suvaldyti mokytojai išnaudoja daug laiko ir energijos. Patys mokiniai skundžiasi, kad jiems sunku mokytis šioje klasėje, tačiau patys ir prisideda prie triukšmo. Pastebėta, kad mokiniai negeba rišliai kalbėti, jiems sunku atpasakoti išgirtą tekstą, sklandžiai dėstyti savo mintis, tai susiję su pačių mokinių negebėjimu susikaupti, susitelkti užduočiai, dauguma jų negeba užbaigti jiems skirtos užduoties.
Kūrybiško mokymosi projekto metu buvo sprendžiama ši „šeštokų problema“. Projektu buvo siekiama ugdyti vaikų gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, toleruoti kito nuomonę, kelti ir formuoti klausimus pašnekovui bei jį išklausyti, palaikyti etišką pokalbį, užbaigti pradėtą darbą iki galo.
Projekto veikla
Projekto tyrinėjimo sritis buvo glaudžiai susijusi su Kūrybiškos mokyklos raidos modelio (KMRM) srities „Iniciatyva ugdant kūrybiškumą“ tema „Platesnės bendruomenės įtraukimas į kūrybišką mokymąsi“. Šio projekto metu mokykla susiejo kūrybišką mokymąsi su vietos bendruomenės gyvenimu, mokiniai lankėsi vietos bendruomenėje, ėmė interviu, kalbino viešintiškius. Vietos gyventojai buvo mokinių mokymosi šaltinis.
Projekte dalyvavo kuriantis praktikas žurnalistas Gediminas Beržinis, visi mokyklos šeštokai (11 mokinių), anglų k., lietuvių k. ir istorijos mokytojos, keli mokinių tėvai.
Mokytojai projekto metu atrado daugybę sąsajų tarp savo dėstomų dalykų programų, pavyzdžiui.: interviu, pranešimo rengimas, tekstų atpasakojimas, laiško rašymas, istorijos pasakojimas ir pan. Šios temos buvo siejamos tarpusavyje pasitelkiant žurnalisto (reporterio) profesijos kūrybinę veiklą.
Kiekvieno susitikimo metu kūrybos agentas, kuriantis praktikas ir mokytojos drauge jau planuodavo kitą susitikimą bei iškeldavo užduotis mokiniams kitai kūrybiško mokymosi pamokai, pvz., paimti interviu iš tėvų.
Veiklos kūrybiško mokymosi pamokų metu glaudžiai siejosi su namų darbais. Tie vaikai, kurie namų darbų neatlikdavo, kūrybiško mokymosi pamokų metu jausdavosi nejaukiai, nes be pasiruošimo negalėdavo aktyviai prisidėti prie kūrybiško mokymosi veiklos.
Pagrindinė projekto veikla buvo interviu ėmimas iš draugų, tėvų, bendruomenės narių, siekiant išmokti išgirsti, išklausyti. Jau pirmojo susitikimo metu praktikas iš mokinių ėmė interviu ir skatino juos pačius kelti klausimus. Įdomu tai, kad pirmojo susitikimo metu visų mokinių klausimai buvo vienodi.
Pirmųjų susitikimų metu mokiniai kalbino tik klasės draugus ir mokyklos bendruomenės narius, vėliau išėjo į Viešintų miestelį: gatvę, bažnyčią, ambulatoriją, paštą, parduotuvę ir galiausiai nuvyko į Šiaulius ir kalbino praeivius gatvėje.
Vėlesnių pamokų metu buvo vaikai tobulino klausimų kėlimo ir bendravimo įgūdžius. Vaikai mokėsi bendravimo, naudotis mikrofonu, elgesio prieš juos filmuojančią kamerą. Mokiniai stebėtinai gerai jautėsi Šiaulių televizijos žinių studijoje prieš kamerą skaitydami žinių tekstą. Atsikleidė techniniai vaikų įgūdžiai - mokiniai pasikeisdami filmavo profesionaliomis kameromis.
Projekto metu mokiniai taip pat improvizavo ir dainavo angliškai. Jie taip pat rašė straipsnelius į mokyklos laikraštį, elektroninį puslapį, sveikino mamas, netradiciškai paminėjo kalendorines šventes.
Projekto metu pavyko pasiekti tai, kad mokiniai tapo laisvesni, tolerantiškesni klasės draugams, mokytojams. Pastebimai pagerėjo klasės mikroklimatas, mokytojams tapo lengviau dirbti klasėje.
Praktiniai pavyzdžiai
Kūrybiško projekto metu ypatingai pasiteisino veiklos netradicinėse aplinkose: bažnyčioje, parduotuvėje, pašte, televizijos studijoje ir atvirose miestų erdvėse.
Viena labiausiai projekto dalyviams įstrigusių pamokų buvo istorijos pamoka, vykusi bažnyčioje. Pamokos metu mokiniai sužinojo apie sovietmečio įvykius ir jų poveikį Viešintų bažnyčioje dirbusiems kunigams.
Pasiteisino ir interviu metodas. Pavyzdžiui, vaikai apklausė Viešintų miestelio gyventojus apie miestelio istoriją. Patys mokiniai stebėjosi, kad jie žino daugiau negu dauguma kalbintųjų. Mokiniai taip pat ėmė interviu iš praeivių Šiauliuose ir filmavo reportažą Šiaulių televizijoje – taip vaikai iš arčiau susipažino su žurnalisto profesija ir šios profesijos veikla.
Vaikams įspūdį padariusi veikla buvo ir sveikinimo mamai siuntimas. Mokiniai rašė, sveikinimą mamai Moters dienos proga ir išsiuntė jį pašte. Dauguma vaikų voką užrašė pirmąjį kartą.
Mokiniai buvo skatinami įsivertinti savo veiklą: jie aprašinėjo projekto veiklą mokyklos laikraštyje, o praktikas Gediminas kiekvienos sesijos pabaigoje duodavo užduotį įvertinti ir įsivertinti savo indėlį tos sesijos veiklose. Tokiu būdu mokiniai buvo pratinami formuluoti ir išreikšti savo patirtis rišliu tekstu.
Projekto poveikis
Mataujant projekto poveikį vaikų bendradarbiavimo gebėjimams, planavimo metu vaikams buvo pasiūlyta atlikti individualias užduotis nupiešti piešinį „Jei aš būčiau išradėjas, tai sukurčiau...“. Mokiniai 10 min. kūrė išradimus. Po to kiekvienas turėjo po 1 minutę pristatyti savo išradimą klasei. Pristatymai klasei buvo nufilmuoti. Mokiniams sunkiai sekėsi pristatyti savo kūrinius, klasėje tvyrojo nepagarba draugų išradimams, užgauliojimai, keiksmažodžiai, klausantieji įvairiais būdais trukdė pranešėjams, mokiniai negebėjo sklandžiai pristatyti savo išradimų, kalbėjo nerišliai, jautėsi susikaustę prieš klasę. Pusė išradimų buvo skirti naikinti sprogdinti mokyklai, mokytojams arba namų darbų atlikimui.
Pasibaigus projektui tyrimas buvo pakartotas. Analizuojant ir lyginant vaizdo įrašus matyti teigiamas skirtumas, nors 1 min. išradimo pristatymui neišnaudojo nė vienas mokinys, tačiau mokiniai aktyviau klausėsi pristatančiojo nei pirmąjį kartą, uždavinėjo klausimus apie išradimus. Klasėje buvo palankesnė ir pozityvesnė atmosfera darbui. Maloniai nustebino tai, kad tarp mokinių „išradimų“ nebuvo nė vieno naikinimui skirto išradimo. Pokalbiuose su dalykų mokytojais taip pat teigiamai atsileipai apie begerėjusį klasės mikroklimatą.
Taip pat mokiniai buvo paprašyti skalėje nuo 0 iki 10 parašyti pažymį kasei už gebėjimą išklausyti draugo nuomonę. Rašydami pažymi mokiniai paaiškino, kodėl rašo vienokį ar kitokį įvertinimą. Įvertinimas užfiksuotas nuotraukoje. Klasės įsivertinimas projekto pradžioje buvo 3,25 balai. Pasibaigus projektui mokiniai buvo vėl paprašyti skalėje nuo 0 iki 10 parašyti pažymį klasei už gebėjimą išklausyti draugo nuomonę, o rašydami įvertinimą mokiniai turėjo pagrįsti savo nuomonę (svarbu paminėti, kad mokiniai šią užduotį atlikdavo ir po sesijų su kuriančiu praktiku). Klasės įsivertinimas po projekto jau siekė 6,25 balo.
Tiriant projekto poveikį mokinių pasiekimams anglų ir lietuvių k. pamokose, projekto pradžioje buvo užfiksuoti šeštos klasės mokinių pirmo pusmečio lietuvių k. ir anglų k. pažymių vidurkiai (lietuvių k. 6,18, anglų k. 5,18). Nors pasibaigus projektui mokinių pažymiai praktiškai nepakito, tačiau mokytojoms tapo lengviau dirbti šioje klasėje, mokytojos teigia, kad gali lengviau susitarti su mokiniais, klasėje gerokai mažiau nevaldomo šurmulio, todėl daugiau laiko lieka užduočių atlikimui, naujų temų dėstymui.
Projekto refleksija
Projekto „TV-11“ komanda teigia supratusi, kad pamokos gali vykti ne tik klasėse, bet ir kitose erdvėse, įvairiomis nestandartinėmis formomis mokantis kalbų ir istorijos dalyko vienu metu. Projekto patirtis parodė, kad netradicinėje ugdymo aplinkose mokiniai labiau įsitraukia, atsipalaiduoja, atsiskleidžia kitos savybės ir ugdomos kitos kompetencijos, nei mokantis įprastoje klasėje.
Mokytojai projekto metu suprato, kad kūrybiškumo ugdymui svarbus pedagogo spontaniškumas ir gebėjimas reaguoti į situacijas „čia ir dabar“. Vis dėlto, taip pat svarbus ir nuoseklus planas, padedantis visiškai „nepamesti“ galvos – kryptingo mokymo(si).
Mokytojoms buvo iššūkis dirbti su menininkų iš visai kitos aplinkos. Po projekto vykusio įsivertinimo metu mokytojos teigė, kad kitą kartą „labiau atsipalaiduotume ir pasitikėtumėme praktiku, buvome sukaustyti nežinojimo, baimės pabėgti nuo programos“.
Pasak kuriančio praktiko Gedimino Beržinio, „Persilaužimas su mokytojais įvyko, kai kartu vedėme sesiją pašte ir bažnyčioje, tada mokytojai pamatė kiek daug gali vaikai ir kad kūrybinės parterystės daro stebuklus“.
Nors projekto pradžioje mokytojų ir praktiko nuomonės dėl veiklos planavimo išsiskyrė (mokytojos norėjo daugiau planavimo, daugiau aiškumo, o praktikas norėjo veikti labiau spontaniškai), projekto dalyviams bendrą sutarimą padėjo atrasti atviri pokalbiai ir diskusijos.
Praktikas džiaugiasi, kad jo idėjos buvo supratos ir priimtos: „Jaučiausi puikiai, nes pamačiau vaikų augimą ir bendrųjų kompetencijų augimą, susikaupimą, dėmesio išlaikymą ir sąvokų formulavimo, bei kitų mąstymo ir bendravimo įgūdžių lavėjimą. Pats išmokau labiau suprasti vaikus ir mokytojus. įsiklausyti jų norus, pageidavimus, priimti ir kitaip nei aš mąstančių žmonių nuomonę“.
