Kuruojanti mokytoja: Rolanda Girskienė, pradinių klasių mokytoja.
Projekto dalyviai: 3–4 kl.
Tyrinėjimo sritis
Kūrybiško mokymosi projektas „Gamtos pėdsakais“ Kauno Motiejaus Valančiaus pradinėje mokykloje buvo sumanytas siekiant tobulinti 4c klasės mokinių kalbinę raišką, pagerinti vaikų raštingumą susiejant įvairius mokomuosius dalykus: šokį, muziką, dailę, matematiką, lietuvių kalbą, gamtos pažinimą.
Pasirinkta projekto tyrinėjimo sritis – mokyti vaikus mąstyti ir sklandžiai rašyti veikiant kinestetiškai, komandoje, kadangi trečiokams ir ketvirtokams stigo gebėjimo susikaupti, klausytis, bendradarbiauti. Projekte dalyvauti paskatino pradinukų klasės specifika: joje buvo daug mokinių iš socialiai remtinų šeimų, kai kurie – traumuoti sudėtingų šeimos, gyvenimo aplinkybių, dar kiti – sunkiai kalbantys. Taip pat siekta ugdyti vaizdingesnę rašytinę mokinių kalbą ir kūrybiškumą.
Bendra raštingumo ugdymo tematika pasirinkta gamta. Projektą itin praturtino kuriančio praktiko biologo Andrejaus Gaidamavičiaus parengtos gamtinio raštingumo pamokos, įvairūs aplinkos (vandens, augalų) tyrinėjimai, pėdsakų ieškojimas natūralioje aplinkoje.
Projekto veikla
Metodas, kurį kuriantis praktikas pavadino „gamtos terapija“, itin veiksmingas dirbant būtent su pradinukais.
Vaikai piešdami mokėsi įsiminti būdingiausius gyvūnų pėdsakų skirtumus, aiškinosi, kur kokių pėdsakų ieškoti, mokėsi kitų gamtos stebėjimo paslapčių. Tai buvo tam tikri gamtinio raštingumo pradmenys, vėliau įtvirtinti išvykų metu.
Gegužės pirmoje pusėje visoms trims pradinukų klasėms surengta pėdsekystės ekspedicija. Vaikai klaidžiojo po didžiulius buvusios pelkės plotus, ieškojo išlikusios gyvybės ir apie ją liudijančių pėdsakų. Nors išvykos pagrindinis tikslas buvo surinkti žvėrių pėdsakų gipso atspaudų kolekciją, palyginti komerciškai eksploatuojamus ir nepaliestos gamtos plotus, vaikai taip pat mokėsi tausojančio elgesio gamtoje.
Dar viena praktiko pasiūlyta užduotis – pasirinkto medžio ar krūmo stebėjimas viso projekto metu. Kiekvienas klasės mokinys pasirinko savo medį ar krūmą, su gamtininko pagalba išsiaiškino, koks jo pavadinimas. Mokiniai gavo augalų stebėjimo lapą, kuriame turėjo fiksuoti medžio ir aplinkos pokyčius. Tai ugdė pareigingumą, atsakomybę, pastabumą ir meilę gamtai.
A. Gaidamavičius su 4c klasės mokiniais taip pat atliko vandens ir daržovių cheminius tyrimus: keliose Nemuno upės vietose paėmus mėginius, buvo ištirtas vandens rūgštingumas, nitratų ir nitritų kiekis, rezultatai palyginti su geriamuoju vandeniu. Dar įdomiau vaikams buvo nitratų testais tikrinti ir savo mokyklos valgyklos vaisius bei daržoves.
Projekto pabaigoje ketvirtokai pristatė savo žinias ir įgūdžius bendruomenės platformos „Šančių kioskas“ renginyje. Ketvirtokai gyventojams atliko vandens ir daržovių tyrimus, aiškino apie nitratų žalą. Baigiamojo renginio mokykloje metu 4c klasėje buvo įkurta vandens ir daržovių tyrimų laboratorija, o kieme tyrinėti gyvūnų pėdsakai ir gaminti gipsiniai atspaudai. Šiais savo pristatymais vaikai labai didžiavosi.
Į visas aplinkos tyrinėjimo veiklas vaikai įsitraukė labai noriai, nejusdami, jog mokosi. Pasak gamtininko, teorinių žinių „kalimas“ iš vaiko amžiaus dar neišaugusiems mokiniams nedaro įspūdžio, o štai gyva veikla – visai kas kita. Juolab kad visi užsiėmimai mokė naujai, kitaip pažvelgti į savo aplinką, ir daug ką vaikai galėjo daryti patys.
Poveikis mokiniams
Baigiantis projektui mokinių gebėjimo mokyti ir mokytis stebėjimai parodė, jog gerokai patobulėjo pradinukų gebėjimas kurti rišlius tekstus, dauguma vaikų dažniau stengėsi rasti problemos sprendimo būdą – paklausti draugo, mokytojos, namiškių, atsiskleidė mokinių vaizduotė: jie ne tik atpasakojo, ką veikė, bet tai perteikė suteikdami daiktams išradingus pavadinimus (pvz., ne šiaip pėdsakas, o „žvėriškasis įspaudas“).
Projekto poveikis mokiniams – didžiulis. Prasiplėtė pasaulio suvokimas, žodyno turtingumas, išlavėjo vaizduotė, pagerėjo bendravimo gebėjimai. Mokinių rašyti tekstai tapo ilgesni, sakiniai – sklandesni, atsirado daugiau vaizdingų palyginimų. Gerokai praturtėjusią kalbinę raišką patvirtino ir ketvirtokų standartizuotų testų rezultatai.
Projekto refleksija
„Kai vaikai turi galimybes mokytis ne tokioje varžančioje aplinkoje ir turi laisvę išeiti į gamtą ar į kitą erdvę, jie natūraliai veikia pagal savo prigimtį: žaidžia, klausinėja, tyrinėja. Tad net ir nedrąsūs vaikai išsilaisvina, tampa drąsesni. Po kurio laiko mes neatsigynėme jų klausimų. Jei iš pradžių dar teko priminti, ką reikia užsirašyti, tai vėliau mokinukai viską darė patys. Kūrybiškai mokydamiesi ir probleminio elgesio mokiniai taip pat save realizavo: jie išliejo savo energiją veikdami su įrankiais ar objektais. O juk tiems vaikams, kuriems augant dominuoja kinestetinis ugdymosi stilius, ne tik mokytis, bet netgi išsėdėti klasėje 45 minutes būdavo tiesiog neįmanoma. Džiugu, kad vaikų smalsumas tapo tikslingas ne tik per projektinių veiklų dienas, bet ir kasdienybėje“. Kuruojanti mokytoja Rolanda Girskienė
„Gamta yra ta vieta, kur vaikas nėra užspeistas į kampą. Čia jis, jeigu nori, gali būti atokiau nuo kitų ir įsigilinti į asmeninius tyrinėjimus. Ir atvirkščiai – gamtoje paprasčiau bendrauti, nes yra bendri įspūdžiai. Kyla natūralus noras jais dalytis. Taigi kalbinė raiška, kaip neatsiejama bendravimo įgūdžių dalis, turi daugiau galimybių plėtotis gamtoje, nei uždaroje patalpoje, nenatūraliomis sąlygomis“. Kuriantis praktikas A. Gaidamavičius
„Dalyvavimas projekte šiems vaikams suteikė geresnio gyvenimo viltį: jie bendravo su įvairių sričių žmonėmis, pamatė, kad žmonės gyvena ir kitaip, kad pasaulis gali būti kitoks, nei jie mato savo aplinkoje“. Kuruojanti mokytoja Rolanda Girskienė
