Smalsu mokytis kuriant pasirodymą
Programa: Tyrinėjančios mokyklos kubu 2013–2014
Kuruojanti mokytoja: Daiva Matijošienė
Tikslinė grupė: 10 kl.
Tyrinėjimo klausimas
Mokinių iniciatyvos, smalsumo, atkaklumo bei mokymosi motyvacijos didinimas integruojant lietuvių kalbos ir matematikos dalykus, pasitelkus teatro priemones.
Mokyklos iššūkis
Zarasų gimnazijoje „Kūrybinių partnerysčių“ projektas vyko jau trečius metus, kai buvo nuspręsta ir toliau taikyti kūrybiško mokymosi metodus toje pačioje, jau projekte dalyvavusioje klasėje. Mokytojų teigimu 10 kl. mokiniai turėjo sunkumų mokydamiesi kai kurias matematikos temas (matematinės lygtys, erdvinės geometrinės figūros). Kita problema, su kuria susidūrė mokykla – žemas vaikų raštingumo lygis, viešojo kalbėjimo gebėjimų trūkumas.
Kūrybos agentas aktorius Tomas Dapšauskas padėjo mokyklai išgryninti projekto idėją – buvo nutarta ieškoti jungčių tarp humanitarinių ir tiksliųjų mokslų (lietuvių kalbos ir matematikos), tokiu būdu siekiant sužadinti mokinių smalsumą bei paskatinti mokytojus eksperimentuoti.
Projekto veikla
Projekto metu lietuvių kalbos ir matematikos bendrojo ugdymo dalykų buvo mokomasi teatro metodais. Pirmiausia buvo kuriami trumpi vaidinimai, įtraukiant neseniai perskaitytų literatūros kūrinių citatas. Vėliau mokiniai, padedami mokytojų ir kuriančio praktiko režisieriaus – choreografo Andriaus Pulkauninko, kūrė komiškus filmukus jaunimui aktualiomis temomis.
Mokiniai dirbo grupėse, sudarytose atsitiktinai, tai padėjo mokiniams labiau susibendrauti su klasės draugais. Pagrindinės projekto veiklos buvo viešo kalbėjimo praktika, darbas grupėse, klasės kaip bendruomenės kūrimas aktyvių metodų ir bendros veiklos pagalba.
Kompozicijų kūrimo metu mokiniai pasisėmė daug įspūdžių, daugelis pradėjo laisviau jaustis scenoje: įveikė jos baimę, pasidarė drąsesni, išmoko konstruktyviai išsakyti kritiką. Padidėjo mokinių pasitikėjimas savimi bei viešo kalbėjimo įgūdžiai.
Praktiniai pavyzdžiai
Itin pavykusia laikoma sesija – integruota matematikos ir lietuvių kalbos pamoka, vykusi miesto centre, aikštėje. Pamokos metu buvo apjungtos matematikos (ploto skaičiavimas) ir lietuvių kalbos (ketureilio kūrimas, viešasis kalbėjimas) temos. Mokiniai buvo suskirstyti į grupes ir jose turėjo atlikti užduotis.
Užduočių pavyzdys:
1.Pagal objektų aprašus nustatykite, apie ką čia kalbama (6 taškai):
a) Neobarokinio stiliaus statinys, jam pasirinkta viena iš aukščiausių vietų mieste. Pasakojama, kad jame esantis Dievo Motinos paveikslas yra dovanotas LDK Vytauto. Jis statytas XIX a.
b) Tai urbanistikos paminklas, kurio vertę lemia savitas taisyklingas planas su radialinių – žiedinių gatvių tinklu ir viena, kompoziciniu atžvilgiu ypač pabrėžta, centrine vieta, į kurią sueina visos radialinės gatvės. Tai vienintelis tokios formos brėžinys Lietuvoje tarp XIX a. taip vadinamų rusų miestų pavyzdžiu planuotų vietovių.
c) Pastato dalis- originalus rajono meno ir kultūros centras, kuris traukia ne vien smalsuolių žvilgsnius, bet paskatino savo darbus parodyti visus kuriančius menininkus.
d) Apsilankę čia galėsite apžiūrėti įamžintą istoriją, senus dokumentus, žvejybos ir medžioklės įrankius bei trofėjus, bažnytinę literatūrą, rūbus, kraštiečio dailininko M. Šileikio darbus, sakralines skulptūras, kraštui būdingų audinių pavyzdžius.
e) Tai miestiečių labai lankoma vieta, gražus statinys, ankstesniais laikais tai buvo deficitininių prekių prekybos vieta, tačiau vaikai joje būdavo visai nepageidaujami, dabar įleidžiami su tėvais.
f) Tai originalus kūrinys, atspindintis miesto istoriją, didybę, švietėjišką veiklą, yra miesto širdyje, atsisukęs į sakralųjį pastatą.
2. Sukurkite ketureilį, panaudodami bent 2 atspėtas vietas, įtraukdami bent porą meninių priemonių ir bent 1 matematinę sąvoką (6 taškai).
3. Apskaičiuokite bažnyčios pastato pagrindo plotą(4 taškai).
4. Apskaičiuokite Sėlių aikštės plotą. (4 taškai).
5. Sukurkite 2 matematinius uždavinius, įtraukdami į sąlygas apie Sėlių aikštę ar joje esančius objektus. (4 taškai).
6. Sukurkite grupės prisistatymą- sustojimą nejudančiai foto nuotraukai, atspindintį grupės nuotaiką. Būkite originalūs. (3 taškai).
Papildomais 3 taškais buvo vertinamas grupės elgesys, komandiškumas, originalumas. Vertinimo komandą sudarė mokytojos Daiva ir Tatjana bei kūrybos praktikas Andrius.
Mokiniai plušo iš peties: atsakymų ieškojo internete, skaičiavo, matavo aikštę, skambino tėvams, pažįstamiems, net ėjo į savivaldybę ieškoti pagalbos.
Projekto poveikis
Mokinių nuomone (iš anoniminių anketų), padidėjo jų smalsumas, jie tapo atkaklesni, mokiniai jaučia, kad išmoko planuoti savo mokymosi procesą.
Kūrybiško mokymosi projekto metu iškilus nesklandumams visi mokiniai atkakliai ėjo iki galo ir dalyvavo pasirodyme, savo iniciatyva nufilmavo filmukus pagal sukurtus scenarijus.
Jaučiamas akivaizdus pagerėjimas viešo kalbėjimo srityje. Mokslo metų pradžioje knygą perskaitydavo tik keli asmenys, o projektui besibaigiant net 50 proc. klasės mokinių skaitė knygas.
Klasė baigė be neigiamų pažymių, visi mokytojai pastebi pažangą, rimtį, sklandesnį darbą.
Projekte dalyvavusios mokytojos skiria daugiau laiko darbo aptarimui su kolegomis. Taip pat mokytojos pradėjo skirti laiko refleksijai pamokos pabaigoje. Projekto metu sužinojo daugiau naujų refleksijos metodų, kuriuos pradėjo taikyti savo pamokose.
Taip projektui besibaigiant rašė patys mokiniai:
„Grupėse, sudarytose atsitiktinai, galėjome labiau susibendrauti su klasės draugais, su kuriais šiaip dažniausiai net nesisveikiname, ir, manau, kad šis projektas mums davė gal ne tokios didelės reikšmės konkrečioje srityje, bet padėjo labiau susibendrauti su bendraklasiais, skatino veikti aktyviau, būti smalsesniems, dirbti kūrybiškiau, išmokė reflektuoti, susitelkti. (…) Taip pat pamatėme, kad nieko nėra neįmanomo, net kai nėra laiko ir viskas nesikloja taip sklandžiai, kaip tikėtasi, galime pakeisti ir padaryti daug gerų dalykų.“
