Programa: Pokyčių mokyklos 2012–2013
Kuruojanti mokytoja: Skaidra Mockevičienė
Tikslinė grupė: 5 kl.
Tyrinėjimo klausimas
Kaip architektūrinę praktiką integruojant į matematikos ir istorijos pamokas galima padėti mokiniams geriau suvokti geometrines formas istorijos epochomis.
Mokyklos iššūkis
Kūrybiško mokymosi būdai pasitelkti susidūrus su problema: vaikai nesupranta kai kurių matematikos ir geometrijos temų. Viena sunkiausiai penktokams suvokiamų sričių geometrijoje – erdviniai kūnai, jų paviršiaus ploto vaizdavimas, išklotinių apskaičiavimas.
Projekto veikla
Konstruojant iš gofruoto kartono – mokytis geometrijos ir skaičiuoti išklotinių plotą? Renčiant sudėtingų senovės pastatų maketus – kartotis ne tik istorijos, bet ir matematikos žinias, mokytis dirbti su įvairiomis konstrukcinėmis medžiagomis? Kodėl gi ne!
Kad galėtų sukurti „Epochų gatvę“, penktokams teko iš pradžių sukaupti reikiamų teorinių bei praktinių įgūdžių. Trisdešimčiai 5d klasės mokinių pradėtos rengti integruotos pamokos: technologijos ir istorija, technologijos ir matematika.
Per matematikos pamokas vaikai mokėsi atskirti geometrines figūras, aiškinosi jų savybes, per istorijos – mokėsi, kokie požymiai būdingi atskiroms architektūros epochoms, kokiu architektūros stiliumi buvo statomi pastatai, kaip bėgant amžiams kito statybose naudojamos medžiagos.
Technologijų pamokose penktokai aiškinosi medžiagų savybes, galimybes jas panaudoti praktiškai. Taip pat jie susipažino su erdvinių figūrų išklotinėmis, aptarė, kokios plokštumos figūros sudaro erdvinių kūnų išklotines, atliko praktines užduotis: braižė kėdės ir stalo projekcijas, aptarė praktinį išklotinių pritaikymą projektuojant ir gaminant baldus iš kartono.
Mokiniai lankstė iš gofruoto popieriaus baldus – kėdes, stalus, o per matematikos pamokas turėdavo apskaičiuoti padaryto daikto paviršiaus plotą.
Taip integruotose pamokose vaikams priimtina mokomojo žaidimo, grupinės veiklos forma padėjo tarsi nejučiomis įsiminti tai, ką šiaip būtų tekę ilgai mokytis iš vadovėlių. Pamokose buvo užimtos ne tik penktokų galvos, bet ir rankos: teko braižyti, projektuoti, kirpti, pjauti, rėžti, klijuoti, derinti ir montuoti gaminių detales.
Pasibaigus parengiamajam etapui prasidėjo „Epochų gatvės“ kūrimo procesas. Penktokai, pasiskirstę į grupes ir pasirinkę kokį nors žinomą tam tikros architektūros epochos statinį (Koliziejus, Paryžiaus katedra ir pan.), iš popieriaus, kartono, kitų technologijos pamokose naudojamų medžiagų gamino pastatų maketus.
Sudėtingas procesas truko daugiau nei du mėnesius. Lygiagrečiai buvo kuriami istorinių epochų kostiumai. Į kūrybos, mokymosi, grupinės veiklos procesus įsitraukusiems mokiniams per pamokas teko ne kartą viešai kalbėti pristatant nuveiktus darbus, įsivertinti savo veiklą.
Penktokai dirbo mažomis grupelėmis po tris, kiekvienas turėjo įpareigojimų, tai juos motyvavo ir mokė atsakomybės. Moksleiviai projekto metu mokėsi bendradarbiauti, rasti sprendimus, pasitelkti vaizduotę, siūlyti naujas idėjas, įgytas žinias pritaikyti praktiškai technologijų ir dailės pamokose. Jie susidraugavo tarpusavyje ir su mokytojais.
Mokslo metų pabaigoje Šiaulių Jovaro progimnazijoje buvo iškilmingai atidaryta iš maketų sudaryta „Epochų gatvė“. Vyko istorinių drabužių paradas, projektas pristatytas mokyklos bendruomenei ir mokinių tėvams.
Projekto poveikis
Vaikai pastebėjo, kad pradėjo geriau įsiminti dalykus, kurių mokėsi tokiu netradiciniu būdu, ypač – matematiką. Ne vienas moksleivis kaip privalumą paminėjo ir užsimezgusį gyvesnį, glaudesnį, draugiškesnį bendravimą su bendraklasiais.
Atlikdami praktinius darbus, ieškodami informacijos internete, mokiniai gerai susipažino su istorinėmis epochomis, išmoko jas atpažinti iš pastatų nuotraukų, įgijo praktinių ir techninių įgūdžių gaminti figūras, konstruoti pastatus.
Penktokų atlikti darbai pranoko ugdymo programų reikalavimus – mokiniai ne tik susipažino su įvairiomis konstravimo medžiagomis, įrankiais, darbų technologijomis, bet ir pagamino jų amžiui ganėtinai sudėtingus epochų statinių maketus, šitaip puikiai susidorodami su užduotimis. II pusmetį 1 balu pakilo matematikos dalyko vertinimai. Pagerėjo mokinių mokymosi rezultatai apskritai – jie pakilo vidutiniškai 1 balu, ir 21 mokinio metiniai mokymosi rezultatai buvo tarp 7 ir 10.
Atlikti sudėtingus technologijų darbus jiems padėjo tai, kad buvo integruojamos matematikos dalyko žinios (išklotinių braižymas, perimetrų ir plotų skaičiavimas, geometrinių figūrų savybių aiškinimasis) bei kuriančiojo praktiko, architekto K. Murausko patarimai ir jo pateikiami praktiniai pavyzdžiai, technologijų mokytojų konsultacijos.
Projekto refleksija
Kuriantis praktikas Kristijonas Murauskas:
„Per trumpą kelių mėnesių laikotarpį pažanga vien pažiūrėjus: šio dalyko meistrai nepadarytų, o vaikai daro atsipalaidavę. Iš pradžių krisdavo į rankas paimta viena ar kita medžiaga. Po dviejų sesijų jie patys ėmėsi iniciatyvos, darė tai, ką reikia, net neklausdami patarimo“.
Matematikos mokytoja Valentina Baradinskienė:
„Patys gamindami penktokai gali prisiliesti, pačiupinėti konkrečių figūrų išklotines. Šitaip jie išmoksta ne vien sausų teorinių žinių, bet ir ugdoma jų vaizduotė, erdvinis mąstymas“.
Kuruojanti mokytoja Skaidra Mockevičienė:
„Kūrybiškas mokymasis dalyvaujant „Epochų gatvės“ projekte vaikams nebuvo vien tik žaidimas. Galbūt kol vyko užsiėmimai iš šalies ir galėjo atrodyti, tarsi jie žaisdami visa tai daro. Bet mes, mokytojai, pastebime, jog yra išlikusios ir žinios, ir mokymosi motyvacija, ir vaikų aktyvumas“.
