Kaip integruojat matematikos, fizikos, dailės ir technologijų pamokas ugdyti septintokų gebėjimą praktiškai taikyti geometrijos žinias, lavinti mokinių vaizduotę ir smalsumą?
Mokyklos iššūkis
Planavimo etape kūrybos agentas Vytautas Eidėjus pastebėjo, kad septintos klasės mokiniams sunkiai sekasi matematikos pamokoje suvokti geometrines figūras, spręsti geometrinius uždavinius, įgytas žinias taikyti praktikoje.
Kiekvieną pavasarį septintokai pradeda gilintis į geometriją, tačiau suvokti erdvines figūras, jiems yra pasikartojantis iššūkis. Prisijungus kuriančiam praktikui tapytojui skulptoriui Daliui Dirsei į planavimą buvo įtraukti septintos klasės mokiniai. Jie išrinko vietą (erdvę) mokykloje, kurioje norėtų įgyvendinti kūrybiško mokymosi projektą. Praktikas padėjo sukonkretinti kūrybines veiklas.
Projekto veikla
Kūrybiško mokymosi procesas buvo nukreiptas į geometrijos mokymąsi integruojant matematikos, fizikos, dailės ir technologijų integracija. Projekto metu nagrinėjamos šios dalykų temos: geometrija (matematika), šviesos savybės, elektra, šviesos spektras (fizika), perspektyva, geometriniai tūriai, spalvos (dailė), darbo sauga, elektra (technologijos). Pagrindinė kūrybinė veikla kūrybiško mokymosi metu buvo geometrinių formų baldų ir šviestuvų kūrimas, sieninė tapyba.
Tyrinėjimo sritis glaudžiai susijusi su įsivertinimu pagal Kūrybiškos mokyklos raidos modelį. RM. Įsivertinimo metu buvo išskirta prioritetinė sritis „Mokyklos aplinka - kaip kūrybiško mokymosi šaltinis“. Projekto metu pamokos vyko Viešintų miestelyje, projekto metu bus kuriamos įvairių tūrių, formų geometriniai baldai, dekoruota mokyklos. Sukurti objektai tapo mokyklos interjero ir interaktyvus mokymosi dalimi. Svarbu paminėti, kad tyrinėjimo sritis tai pat glaudžiai susijusi ir su kūrybiško mokymo planavimu, kadangi integruojant matematikos, fizikos, dailės ir technologijos, dalykų mokytojai mokinosi kūrybiškos pamokos planavimo.
Praktiniai pavyzdžiai
Projekto metu mokymasis vyko kūrybiško mokymosi sesijų metu. Sesijoje „Žaidžiame geometriją“ per kūrybinius žaidimus mokiniai buvo mokomi pažinti geometrines figūras, pagrindines figūrų savybes. Sesijoje „Geometriniai pasivaikščiojimai Viešintose“ mokiniai mokėsi miestelio architektūroje pažinti geometrinius tūrius, įvairius architektūrinius stilius, susipažino su liaudies geometrine pastatų puošyba, matavo atstumus sieksniais.
Sesijų metu buvo projektuojamas „Nušvitimo kampelio“ interjeras, projektuojami ir gaminami įvairių praktiškų daiktų maketai. Mokinai mokinosi paskaičiuoti reikiamus medžiagų kiekius geometrinių figūrų gaminimui, mokėsi apie fizines ir optines medžiagų savybes, elektrą.
Projekto pradžioje su mokiniais ir mokytojais buvo sukurtas video klipas, kuris kvietė potencialius tiekėjus paremti mokinių idėjas lėšomis. Taip projektui pavyko papildomai surinkti lėšų statybinėms medžiagoms.
Tai pat mokiniai lankėsi menininko kūrybinėse dirbtuvėse, susipažino su kuriančio praktiko darbu. Dirbtuvėse buvo gaminami suprojektuoti daiktai. „Kūrybinė naktis mokykloje“ - tai paskutinė sesija, kurioje dalyvavo visi projekto dalyviai. Mokiniai rinkosi į mokyklą po pamokų ir per naktį iki paryčių kūrė „nušvitimo kampelį“, pabaigė gaminti visus suprojektuotus baldus, dekoracijas, ant sienos nutapė miestelio planą. Jau saulei tekant darbas buvo baigtas ir visi liko nakvoti mokykloje. Projektas buvo užbaigtas baigiamuoju renginiu mokyklai ir mokyklos bendruomenei ir rėmėjams, oficialiai atidarytas ir pristatytas „Nušvitimo kampelis“.
Projekto metu buvo sukurtas ne tik matomas rezultatas – „Nušvitimo kampelis“, bet taip pat ženkliai pagerėjo mokinių erdvinis mąstymas, mokiniai išmoko praktiškai pritaikyti pamokose įgytas žinias. Projektas suartino klasės ir mokyklos bendruomenę.
Projekto poveikis
Septintokai išmoko praktiškai taikyti geometrijos žinias, išlavėjo jų vaizduotė, kūrybiškumas. Ypatingai pasiteisino tarpdalykinė integracija, kurios metu nagrinėjant pasirinktą temą vyko nenutrūkstamas procesas. Mokinai buvo taip įsijautę, džiaugėsi įdomia veikla, nejausdami, kad kartu ir daug sužino, išmoksta bei tuoj pat pritaiko praktiškai.
Akivaizdžių įrodymų, kokį reikšmingą poveikį turėjo projektas mokinių erdviniam mąstymui ir gebėjimui praktiškai pritaikyti žinias pateikė tyrimai, atlikti prieš ir po projekto.
Projekto pradžioje mokiniams išdalintos nesudėtingos architektūrinės formos bažnyčios nuotraukos. Mokiniams duotas modelinas ir iš jo turėjo nulipdyti bažnyčia. Mokinių kūriniai nufotografuoti, palyginus darbus galima teigti, kad tik vienas mokinys demonstravo gebėjimą pritaikyti geometrijos žinias praktiškai. Beveik visų mokinių bažnyčios buvo be aiškių geometrinių formų, nulipdyti iš vieno gabalo masės.
Jo metu išanalizavus mokinių darbus prieš ir po projekto akivaizdžiai matyti, kad 7 vaikai iš 9 demonstravo gebėjimą praktiškai taikyti žinias. Visų vaikų nulipdytos bažnyčios buvo proporcingos, su daugybe geometrinių tūrių, smulkiomis detalėmis. Projekto dalyviai ir mokytojai buvo nustebinti tokio rezultatu.
Projekto refleksija
Mokytojai labai teigiami atsiliepė apie puikius praktiko profesinius įgūdžius, mokytojos dirbdamos su praktiku nustebo, kaip baldų gamyboje išpjovų bei ruošinių žymėjimas ir sutvirtinimas paprastais medžio tašeliais padeda greitai ir stipriai sutvirtinti ruošinius. Mokytojos sužinojo, kaip iš paprastų medžiagų ir priemonių greitai pagaminti geometrinius objektus.
Anot praktiko, jam labiausiai pasisekė atskleisti mokiniams ir mokytojams metodiką, kaip perkelti Viešintų miestelio žemėlapio planą ant didelės sienos. Tai buvo nauja patirtis, visi buvo sužavėti kūrybiška ir efektyvia veikla.
Refleksijos metu mokytojai sakė iš naujo pamilę savo profesiją, supratę, kad būti kūrybišku mokytoju yra iššūkis, nes tai reikalauja ir kruopštaus pasiruošimo, ir nuolatinės refleksijos su kolegomis: „Jeigu tik būtų galimybė visiems kolegoms rekomenduočiau dalyvauti projekte. Išmokau kūrybiškai planuoti (integruotas) pamokas, sužinojau kaip galima per praktinę veiklą perteikti teorines žinias. Supratau, kad galima eksperimentuoti, klysti, vėl pasijusti mokiniu.“
