Mokinių kalbinės raiškos ir savimonės pokytis miesto rajono mokykloje 5 – 7 kl.

Projekto metu siekiama teatrinių metodų pagalba plėtoti vaikų kalbinę raišką bei savimonę. Šiam tikslui pasitelkiamos nuoseklios kūrybinės užduotys, skatinančios  savęs ir kitų pažinimą: „Savasis aš“, „Mano interjeras ir eksterjeras“, „Mano gyvenimo traukinys“, „Mano unikali lėlė-skulptūra”. Pastaroji užduotis  apjungė anksčiau projekto metu įgytas patirtis ir tapo ne tik mokymosi, bet ir įsivertinimo priemone.

 Kūrybos agentės teigimu, pradžia buvo tokia – „nemoku bendrauti, nes nežinau ką sakyti po žodžio „Labas“. Mokiniai kalbėjo mažai, nenoriai pasakojo. Patys pripažino, kad nemoka užmegzti ir palaikyti dialogo, nedrįsta laisvai komunikuoti, nesigilina į savo vertybes, pomėgius, iškylančių sunkumų sprendimo būdus. Nuoseklios praktikos dėka vaikai pradėjo kalbėti daugiau, atsakingiau, sklandžiau ir rišliau, ir tai projekto pabaigoje darė drąsiai ne tik su pažįstamu nepažįstamu, ne tik su bendraamžiu bet ir su suaugusiu žmogumi. Nebejautė  baimės ir neturėjo nepagrįsto diskomforto jausmo. 

Baigiamajame renginyje „Šiuolaikinio meno centro“ lankytojai turėjo patys atrasti būdus kaip aktyvuoti lėlės (mokinius) ir kai tai įvykdavo, mokiniai  - lėlės „atgydavo“ ir parodydavo savo prisistatymus. Mokiniai labai rimtai įsijautė į vaidmenis ir tai ką jei darė pranoko visus lūkesčius. Tas jų bendravimas, savęs pristatymas, drąsa atsakinėti į klausimus net nežinant ar teisingai atsako ir nebijojimas parodė kad rezultatas pasiektas.