Sužinokite daugiau

Apie kūrybiškumo vertinimą 

2009 metai Europos Sąjungoje buvo paskelbti Kūrybiškumo ir inovacijų metais. Ta proga 2009 m. gegužės 28 d. Briuselyje įvyko didžiulė tarptautinė konferencija tema „Ar galima pamatuoti kūrybiškumą?“, kurios metu buvo apžvelgiamos kūrybiškumo matavimo galimybės nacionaliniu, regioniniu ir individo lygmeniu. 2009 m. ES konferencijos apie kūrybiškumo vertinimą medžiagą galima rasti čia.

Apie mokėjimą mokytis 

Mokėjimas mokytis yra bendroji kompetencija, kurios formavimuisi yra svarbios asmeninės savybės. Lietuvos Vidurinio ugdymo bendrosiose programose teigiama, kad „Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo tikslas – išugdyti atsakingą už savo mokymąsi, gebantį reguliuoti mokymosi procesus, įvaldžiusį svarbiausius mokymosi gebėjimus ir pasirengusį tobulinti savo mokymąsi asmenį.“

Mokėjimas mokytis yra mokinio nusiteikimas, noras mokytis, domėtis mokomuoju dalyku ir prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi. Mokėjimas mokytis priklauso nuo savęs kaip besimokančiojo pažinimo: kas man sekasi, o kas man sunku ir kodėl, kokios asmeninės savybės man padeda, o kokios trukdo mokytis, kaip aš geriau įsimenu informaciją, galų gale, kada man įdomu mokytis, o kada ne. 

Save kaip besimokantįjį pažinti padeda refleksija, t. y. savo mokymosi patirties apmąstymas ir įvertinimas. Na, o refleksiją atlikti mokiniui gali padėti mokytojas, suteikdamas mokiniui grįžtamąjį ryšį, bet dar labiau – pats siekdamas grįžtamojo ryšio iš mokinio. 

Geriau pažinęs save ir savo santykį su mokymusi, mokinys gali pats savarankiškai planuoti ir organizuoti mokymosi procesą: kelti sau mokymosi tikslus (ką norėčiau išmokti), pasirinkti tinkamiausius mokymosi būdus (kaip tai padaryti), vertinti savo pažangą (ką išmokau) ir pan.

Mokėjimas mokytis priklauso ne tik nuo savęs pažinimo, bet ir nuo savo asmeninių savybių, tokių kaip savarankiškumas, pasitikėjimas savo jėgomis, atkaklumas, stiprinimo. Labiausiai mokėjimas mokytis atsiskleidžia netikėtose, sudėtingose situacijose, kai mokinys susiduria su nauja, nežinoma užduotimi, kai patiria savo ribotumą tiek žinių, tiek gebėjimų atžvilgiu. Tokiais atvejais mokiniui padeda būtent pasitikėjimas savimi, mokėjimas stengtis, rasti savyje jėgų įveikti sunkumus. Taigi, šios savybės taip pat turėtų būti ugdomos, keliant mokiniams mokymosi iššūkius. 

Čia išryškėja mokėjimo mokytis ir kūrybingumo ryšys: susidūręs su sunkumais ir patirdamas netikrumo būseną, kūrybingas žmogus sugeba remtis intuicija, vaizduote, pritaikyti turimas žinias naujoje situacijoje, kelti klausimus ir ieškoti atsakymų, rasti naujus, originalius sprendimus. Mokėjimas mokytis apima ir paties mokymosi naudos supratimą, įgytų žinių ir įgūdžių vertinimą bei pažinimo troškimą. Jis reiškiasi ir kaip gebėjimas pritaikyti įgytas žinias kasdieniniame gyvenime, kituose dalykuose, galiausiai būsimame profesiniame gyvenime. Šioje vietoje mokėjimas mokytis taip pat siejasi su kūrybingumu kaip galėjimu jungti skirtingas sritis, žaisti idėjomis, veikti praktiškai, kritiškai mąstyti ir tyrinėti. 

Galiausiai mokėjimas mokytis reiškiasi ir kaip pagalba kitiems mokymosi procese, kaip gebėjimas stebėti ir įvertinti savo ir kitų pažangą. O nusiteikimas bendradarbiauti taip pat yra kūrybiško žmogaus bruožas. Norėdami sužinoti daugiau, apsilankykite prof. Guy Claxton svetainėje.

Apie mokymosi veiksnius 

Edukologijos profesorius John Hattie atliko daugiau nei 800 mokslinių tyrimų meta-analizę, norėdamas sužinoti ir moksliniais duomenimis pagrįsti, kas daro didžiausią įtaką mokinių mokymosi pasiekimams. Neabejotinai, pagrindinis įtakos šaltinis yra mokytojas, ir ypač grįžtamasis ryšys – ne tiek mokytojo suteikiamas mokiniui, kiek ryšys, kurio mokytojas siekia iš mokinio. Daugiau apie mokymosi veiksnius, mokytojų meistriškumą, grįžtamąjį ryšį ir ugdymo standartus sužinokite, apsilankę šiose svetainėse: http://growthmindseteaz.org/johnhattie.html ir http://visiblelearningplus.com/. 

Apie Suomijos pamokas 

Suomija yra šalis, sukūrusi vieną pažangiausių švietimo sistemų pasaulyje. Galima tik stebėtis, kaip šiai šaliai šiek tiek daugiau nei per dešimtmetį pavyko tapti tarptautine mokymosi pasiekimų lydere, su bene mažiausiais pasaulyje mokymosi rezultatų skirtumais. Paradoksalu tai, kad geresni švietimo rezultatai nebuvo Suomijos švietimo reformos tikslas, o greičiau šalutinis poveikis. Jų švietimo bendruomenė siekė iš esmės permąstyti švietimo vaidmenį žinių visuomenėje ir sukurti pasitikėjimu grįstą kūrybiško mokymosi kultūrą. Mokykla kaip kūrybiško mokymosi vieta tapo Suomijos švietimo reformos centru. Vis dėlto, naujausi (2012 m.) tyrimų duomenys rodo gerokai smuktelėjusį pasiekimų lygį ir suteikia pagrindo naujai diskusijai apie bendrojo ugdymo situaciją Suomijoje. 

Daugiau apie Suomijos pamokas ir šių dienų aktualijas skaitykite tarptautinio švietimo eksperto Pasi Sahlberg svetainėje.