Praktika

„Kūrybinių partnerysčių“ modelis unikalus tuo, kad leidžia mokykloms autentiškai jį panaudoti, t. y. pritaikyti konkrečios mokyklos poreikiams ir jį įprasminti. Per dešimtį veiklos metų Jungtinėje Karalystėje (JK) „Kūrybinės partnerystės“ sukūrė metodologiją, kuri ir padeda mokykloms „įsisavinti“ kūrybiško mokymosi praktiką ir užtikrinti jos kokybę. JK Švietimo standartų biuras (Office for Standards in Education, OFSTED), 2006 m. atlikęs „Kūrybinių partnerysčių“ vertinimą, šitaip apibrėžė šio modelio metodologiją: 

1. Mokyklos poreikių analizė.
2. Mokyklos galimybių įvertinimas ir planavimo etapas.
3. Įgyvendinimas ir nuolatinė refleksija. 
4. Galutinis įvertinimas.

Žemiau pateikiama schema iliustruoja „Kūrybinių partnerysčių“ metodą, kuris taikomas ir Lietuvoje. Pirmiausia, mokykla (dalyvaujanti projekte antrus metus ir ilgiau) atlieka įsivertinimą pagal Kūrybiškos mokyklos raidos modelį (KMRM), tuomet suplanuoja unikalų kūrybiško mokymosi projektą, jį įgyvendina ir įvertina. Po metų mokykla dar kartą įsivertina pagal KMRM ir tokiu būdu stebi savo pažangą bei išsikelia kūrybiškumo raidos tikslus kitiems projekto metams. 

Adaptuojant „Kūrybinių partnerysčių“ modelį Lietuvoje, buvo išgryninta kūrybiško mokymosi projektų mokyklose tyrinėjimo sritis, kad ji apimtų ugdymo turinį kaip privalomą kūrybiško mokymosi elementą, kūrybinius gebėjimus ir kūrybos procesą, tikslingai nukreiptus konkrečiai mokyklos pasirinktai problemai spręsti ar iššūkiui įveikti. Tokiu būdu mokyklose sukuriama erdvė mokytojams išbandyti naujus elgesio modelius savo darbo vietoje išlaikant ryšį su ugdymo turiniu.

Kūrybiškos mokyklos raidos modelis (KMRM) sukurtas, remiantis ilgamete „Kūrybinių partnerysčių“ programos Jungtinėje karalystėje patirtimi, ir adaptuotas Lietuvos mokykloms, atsižvelgiant į jį išbandžiusių mokytojų pastabas. 

Šiame modelyje, remiantis atliktais tyrimais bei mokyklų patirtimi, išskirtos penkios prioritetinės kūrybiškos mokyklos sritys: 

1. Iniciatyva ugdant kūrybingumą.

2. Ugdymo programos kūrimas ir įgyvendinimas.

3. Mokymas ir mokymasis. 

4. Darbuotojų mokymasis ir tobulėjimas. 

5. Mokyklos aplinka kaip kūrybiško mokymosi šaltinis. 

Mokykla, įvertinanti save pagal šį modelį, gali nustatyti, kokiame kūrybiškos mokyklos raidos etape ji yra bei numatyti tobulėjimo gaires. Įsivertinimo struktūra iš dalies atitinka mokyklos veiklos kokybės vertinimo metodikos struktūrą, todėl ji papildo įprastą mokyklos veiklos analizę kūrybiškumo aspektu. Atlikusi kruopštų įsivertinimą ir padedama kūrybos agento, mokykla nustato, ko ir kokiais būdais sieks kūrybiško mokymosi projektu. KMRM užtikrina, kad projekto tikslai ir veikla atitiktų konkrečios mokyklos poreikius.

Mokyklos įsivertinimo pagal KMRM forma.

• Kūrybiško mokymosi vertinimas