Tekantis vanduo
Programa: Tyrinėjančios mokyklos 2011–2012
Kuruojanti mokytoja: Jolita Stačiokaitė
Tikslinė grupė: 8 kl.
Tyrinėjimo klausimas
Kaip teatro priemonėmis ir remiantis Šekspyro dramos analize ugdyti mokinių atkaklumą ir bendradarbiavimą?
Mokyklos iššūkis
Mokinių socialinių įgūdžių ir mokymosi motyvacijos trūkumas, nedarnūs tarpusavio santykiai – šios problemos pastūmėjo Jiezno gimnazijos bendruomenę įsitraukti į „Kūrybinių partnerysčių“ projektą. Buvo nuspręsta, kad projekte dalyvaus klasė, išsiskirianti akivaizdžiu moksleivių „susiskaldymu“.
Projekto užsiėmimams buvo parinktos veiklos, kurių metu mokiniai nagrinėjo ir patys vertino savo teises bei pareigas. Prie projekto dalyvių prisijungė ir kurianti praktikė – teatro režisierė Loreta Liausaitė. Ji stengėsi užmegzti glaudų kontaktą su mokiniais, todėl kiekvienas užsiėmimas prasidėdavo nuo pokalbių susėdus ratu, kuriant saugią, pasitikėjimu grįstą aplinką. Iš pradžių dalis vaikų vengė tokio buvimo rate, nepasitikėjo vieni kitais, dažnai laidė kandžias replikas ar atvirai tyčiojosi. Pamažu šie iššūkiai buvo įveikti.
Projekto veikla
Jiezno gimnazijoje nuspręsta statyti spektaklį „Romeo ir Džiuljeta“. Norėta projektą susieti su literatūros pamokomis. Šis V. Šekspyro kūrinys yra 8 klasės privalomos skaityti literatūros dalis. Be to, jame išryškinamos paaugliams labai aktualios temos – šeimų nesantaikos, tolerancijos nebuvimo, patyčių, paniekos, o svarbiausia – meilės ir pasiaukojimo. Tai turėjo padėti mokiniams susieti savo emocijas su kūriniu ir išmokti jas analizuoti.
Ruošiantis spektakliui buvo skaitomos reikšmingiausios kūrinio ištraukos. Kūrybos agentė Ieva pripažino, jog buvo kiek nustebinta to, kad dalis aštuntokų dar sunkiai, neraiškiai skaitė, dažnas nesuvokė teksto, negalėjo atpažinti kūrinio problematikos. Kartu su literatūros mokytoja buvo peržiūrėtos ir atrinktos svarbiausios kūrinio ištraukos. Nutarta daugiau laiko skirti aptarimams. Remiantis kūrinio temų nagrinėjimu su aštuntokais buvo diskutuojama ir apie bendrąsias vertybes, šeimą, ištikimybę, meilę, nesantaiką, išdavystę.
Dažnai užsiėmimuose temos nagrinėjimas nukrypdavo į moksleivių asmeninių patirčių aptarimą, situacijų analizę. Šių užsiėmimų metu pastebėta, kaip vaikai vis labiau atsiveria, labiau pasitikėdami atskleidžia savo jausmus, pradeda dirbti mažomis grupelėmis, po truputį mokosi toleruoti vienas kito savitumą.
Nagrinėtas ne tik kūrinys, bet ir pati epocha, kurioje vyksta veiksmas. Vaidindami pasirinktus epizodus mokiniai mokėsi ne tik aktorystės meno, bet ir to, ko jiems patiems trūko, – pozityvaus bendravimo ir komandinio darbo.
Įgyvendinant projektą, teatro meną integruojant į pamokų turinį buvo sujungti ir įtraukti skirtingi mokomieji dalykai.
V. Šekspyro kūrinį, jo siužetą ir veikėjų charakterius mokiniai analizavo per lietuvių kalbos pamokas. Istorijos ir fizikos pamokų metu aštuntokai ruošė pristatymus apie renesanso epochos architektūrą, dailę ir mokslinius atradimus, akcentuodami šių atradimų įtaką teatro kaitai. Technologijų pamokų metu kartu su mokytoja buvo kuriami spektaklio kostiumai ir kaukės.
Kuruojanti mokytoja Jolita Stačiokaitė:
„Beveik kiekvienas kuriančių praktikų užsiėmimas prasidėdavo ankstesnės filmuotos veiklos demonstravimu ir aptarimu. Tai buvo galimybė į procesą ir jo dalyvius pažvelgti iš šalies. Be to, operatorius buvo profesionalas, todėl kiekvienas filmukas buvo ne šiaip sau įvykių fiksacija, bet ir šiek tiek meninis kūrinys“.
Projekto metu daug dėmesio buvo skiriama pastangoms sukurti moksleiviams saugią, pasitikėjimu grįstą aplinką – sėdėjimas ratu, asmeninis dėmesys, paskatinimas, mokymasis drauge išklausyti ir gerbti kiekvieno nuomonę. Bendrai veiklai visos grupės sutarimas buvo būtinas. Kūrybiniuose užsiėmimuose darbas vykdavo irgi grupėmis. Aštuntokai kūrė dekoracijas spektakliui, skaitė ir aptarinėjo pjesės tekstus, mokėsi aktorystės. Baigiamajame renginyje mokyklos aktų salėje į sceną lipo drąsiausieji.
Projekto poveikis
Projekto pradžioje buvo galima išgirsti maištingų paauglių murmesių, esą visa tai ne pamoka ir nėra naudinga. Vis dėlto vykdant projektą moksleivių požiūris keitėsi. O projektui besibaigiant kritiškos replikos išgaravo, kaip ir nenorą dirbti išreiškiantys dūsavimai. Artėjant projekto pabaigai aiškėjo, jog daliai aštuntokų užsiėmimai leido pajusti savo vertę. Jie džiaugėsi sulaukę dėmesio ir tai labai vertino.
Pasak mokytojų, padidėjo mokinių susidomėjimas mokymosi procesu, jie ilgiau išlaiko dėmesį pamokoje. Be to, tapo aktyvesni ir draugiškesni bendraudami tarpusavyje.
Projekto refleksija
Kūrybos agentė Ieva Kazlauskienė:
„Mane labai nustebino vaikai, kurie dažnai buvo vertinami kaip neperspektyvūs, nemotyvuoti, sutrikusio elgesio, tačiau organizuojant ir filmuojant užsiėmimus ilgainiui atsiskleidė kaip gilius jausmus ir vertybių krizę visuomenėje išgyvenantys jaunuoliai“.
