Spalio 22-23 dienomis Vilniuje vyko forumas
kūrybiškumui ugdyti „Kūrybinės jungtys“, kurio metu buvo kalbama ir diskutuojama apie kūrybiškumą,
kūrybišką mokymąsi, jų svarbą ir reikšmę šiandieniniame iššūkių
amžiuje. Paprašėmė forumo dalyvių pasidalinti mintimis apie
renginį (išsamų straipsnį apie forumą skaitykite žemiau, po įspūdžių
skilties).
Įspūdžiai po forumo
Dr. Artūras Vasiliauskas, Britų tarybos atstovybės Lietuvoje vadovasForumas
parodė, kad projektas įgyvendina savo tikslus. Tą galima buvo suprasti
iš pranešimų, kuriuose pademonstruoti „Kūrybinių partnerysčių“
inicijuotų tyrimų rezultatai. Britų taryba padėjo šiam projektui ateiti į
Lietuvą, todėl džiugu pamatyti, ką dabar daro konkrečios mokyklos. O
šiuo požiūriu naujienų visada yra. Matai, kaip žmonės gali kažką
kūrybiško nuveikti, kaip jie yra įkvėpti šiuo projektu. Juk tikros
kūrybinės jungtys yra tai, kas naujai susieja žmones. Jos gimsta, kai
žmonės įsikelia sau naujus tikslus ir ambicijas.Rimas Marcinkus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus Formaliojo ugdymo poskyrio vedėjasKūrybiški
sprendimai buvo matyti net laukiant registratūroje. Visos detalės ir
smulkmenos forume buvo profesionaliai apgalvotos, o programa gerai
subalansuota – nuo teorinių ir praktinių dalių iki dalyvių dalijimosi
sukaupta patirtimi.
Tai, kas forumo metu buvo kalbama, man rūpėjo ir rūpi iki šiol. Tiesa,
nustebino, jog kai kurie dalykai, pavyzdžiui, pamokų organizavimas
netradicinėje aplinkoje ar komandų būrimas sprendžiant įvairias
problemas, kai kuriose mokyklose vis dar priimami kaip naujovė. Buvau
įsitikinęs, kad tokie metodai įgyvendinami jau seniai. Tačiau visada
sakau: ne vėlu pradėti ir daryti kažką kitaip.
Mane nustebino, kad meno darbuotojai, kurie buvo integruoti į mokyklas,
iš tikrųjų padėjo spręsti visos švietimo sistemos problemas. Nors
specialaus pasiruošimo tam ir neturėjo.Marija Vyšniauskaitė, Laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovėForumo
metu buvo jaučiama, kad viskas daroma ne dėl formalumo, bet iš
poreikio, idėjos ir noro. Netikėtai gera ir įvairi programa: nuo rytinio
dalyvių šokio iki filosofo Kristupo Saboliaus paskaitos. Buvo viskas,
ko reikia geram forumui ir dar daugiau.
Man kūrybinės jungtys yra kritinio mąstymo procesas. Jos atsiranda
netikėtai susijungus dalykams, kurie prieš tai neturėjo jokių aiškių
ryšių. Kai tai atsitinka, šios jungtys iš tavo galvos gali persikelti į
išorinį pasaulį. Ir tai padeda pasaulį pamatyti kaip vientisą įvairių
galimybių erdvę. Tai galioja visose sferose. Pradedant skirtingų
mokomųjų dalykų integracija mokykloje, netikėtų sprendimų priėmimu darbe
ar naujų mokslinių įžvalgų atsiradimu.
Apie forumą
„Šioje salėje susirinko mūsų svajonių auditorija. Žmonės iš
ugdymo, mokslo, kultūros, meno sričių. Sričių, kurios mums yra labai
svarbios. Šie žmonės tiki, kad tai, ką mes visi patyrėme kūrybiško
mokymo metu, gali pasklisti plačiau“. Tokiais žodžiais Milda Laužikaitė,
„Kūrybinių partnerysčių“ vadovė, sveikino forumo kūrybiškumui ugdyti
„Kūrybinės jungtys“ dalyvius.
Jos teigimu, šio forumo tikslas
buvo suvokti ir perteikti, ką „Kūrybinių partnerysčių“ bendruomenė
patyrė per ketverius programos metus Lietuvoje, kuo gyveno, ką spėjo
įgyvendinti ir kokią kryptį gali visam tam suteikti.
„Forumas
buvo ideali erdvė diskutuoti apie kūrybiškumą kaip svarbų XXI a.
gebėjimą ir pozityvių nuostatų šaltinį, kuriam atsiveria mokytojai,
mokiniai, meno ir mokslo žmonės. Didelis dėmesys buvo skirtas ir
partnerystei tarp mokytojų ir kūrybinių sričių profesionalų. Be šių
žmonių bendradarbiavimo neįsivaizduojama visa „Kūrybinių partnerysčių“
veikla. Dėkoju dalyvavusiems ir raginu nesustoti, toliau kurti aplinką,
kurioje skleistųsi visų mūsų drąsios ir kūrybiškos idėjos“, – sako
programos vadovė.
Dvi dienas forume švietimas jungėsi su kūryba, o
teorija su praktika. Buvo pristatyti „Kūrybinių partnerysčių“
inicijuotų tyrimų rezultatai, vyko kūrybinės dirbtuvės. Pranešimų
sesijose lektoriai iš Lietuvos ir užsienio svarstė, kaip galima
įgyvendinti kūrybišką mokymąsi mokykloje, kokių kelių reikia jam
skleistis, kaip prie to gali prisidėti mokytojai, mokiniai, tėvai,
žmonės „iš šalies“.
Mokymosi pratybose kino režisierius Tomas
Smulkis ir geologas Simonas Saarmann gilinosi, kaip geologija ir kino
montažas gali padėti suvokti save kaip aplinkos ir istorijos dalį.
Choreografė Auksė Luišaitė ir Rytų kovos menų mokytojas Andrius Zaidovas
parodė, kaip nesėdėdami anonimiškai įkalinti kėdėje, mokiniai per
pamoką gali įsitraukti, atrasti, jaustis saugiai ir kartu dirbti.
Specialioje
„Istorijų salėje“ „Kūrybinių partnerysčių“ dalyviai – mokytojai,
kūrybinių sričių profesionalai – dalinosi autentiškomis patirtimis,
gautomis žiniomis, įspūdžiais ir patirtomis emocijomis iš mokyklų.
Vienas
iš forumo pranešėjų, profesorius Jamesas S. Caterallis, kūrybiškumo
tyrimo centrų JAV ir Jungtinėje Karalystėje direktorius, akcentavo, kad
mokymuisi būtina kūrybiška erdvė. Tačiau mokykloje tokių erdvių, pasak
jo, vis dar mažai.
„Mokymasis vertingas tada, kai mes patys patys
ieškome ir randame sprendimus. Vaikai turėtų būti skatinami kritiškai
ir laisvai mąstyti. Kad tai įvyktų, visiems reikia būti atviriems
naujoms galimybėms bei patiems jas kurti“, – forume teigė profesorius.
Filosofas
Kristupas Sabolius bandė atsakyti į klausimą, koks kūrybiškumo,
žinojimo, mąstymo ir vaizduotės vaidmuo šiuolaikiniame technologijų
epochoje. Joe Hallgartenas, Karališkosios menų, gamybos ir komercijos
skatinimo draugijos Veiklos ir tyrimų centro ugdymo direktorius,
pranešime klausė, ar įmanoma įsisteminti kūrybiškumą.
Forumą
„Kūrybinės jungtys“ organizavo projekto „Kūrybinės partnerystės“
komanda, kurią inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija bei iš dalies
remia Europos socialinis fondas. Programą įgyvendina Ugdymo plėtotės
centras.
Informacija iš forumo „Kūrybinės jungtys“: