|
Esu čia, Lietuvoje, trijų vaikų tėvas, mokslininkas, etnologas ir medicinos antropologas. Matau prasmę čia būti.
Mokykloje ruošiausi meno studijoms, ragavau įvairios kūrybinės duonos, tačiau gyvenimo buvau nuvestas antropologijos, t.y. žmogaus ir jo kultūros tyrimų, takais. Medicina susidomėjau po trejų Veterinarijos akademijoje praleistų metų, tačiau kelrodžiu tapo lemtis, davusi regėti žmones, kurie plaukia gyvenimo vandenynu, bet niekada nepasiekia savęs suradimo uosto. Kartais ima rodytis, kad tampame žuvimis, pamiršusiomis kaip plaukti...
Mano atliekami tiriamieji darbai skirti lietuvių, slavų ir kitų pasaulio tautų tradicinėms gydymo bei socialinės harmonijos priemonėms, susietoms su asmens, jo grupės ir visuomenės psichine sveikata. Mano tiriami reiškiniai efektingai sprendžia daugelį šiandien neišvengiamų dvasinės sveikatos problemų. Esu iš tų, kurie mano, jog mokslo lemtis – praktinis jo tyrimų rezultatų taikymas. Siekiu, kad mano profesiniai įgūdžiai galėtų būti naudingi sprendžiant jaunos asmenybės raidos ir edukacijos sutrikimus. Pastarieji mūsų sudėtingame pasaulyje vis dažniau kyla dėl psichologinių įtampų – tų vienintelių visiems mums gyvenimo kelyje trukdančių „demonų“. |
