Povilas Plūkas
Gyvenime mokausi norėti, to ką turiu.
Mėgstu tiek vidinį, tiek išorinį turizmą.
Mane įkvepia žmonių sąveikos, todėl pagrindinis mano darbas yra su jomis.
Lydėdamas žmones mokymosi procese mėgstu džiazą.
Improvizuoju metodais, požiūriais, provokacijomis, laikysenomis,
teorijomis. Dirbdamas pastebėjau, jog tikrieji išmokimai vyksta ten,
kur „susigroja“ protas, jausmai ir kūnas.
Sukantis mokymosi virtuvėje vadovaujuosi posakiais:
- Išmintis knygose neperskaitoma, mes privalome ją atrasti kelionėje, kurios niekas kitas už mus negali nukeliauti.
- Patirtis, kuri nesužeidžia išankstinių lūkesčių, yra neverta patirties vardo.
- Klysti, klysti ir dar kartą klysti, klysti geriau
