Esu statybos inžinierė, šiuo metu dirbu inžinerinį - techninį darbą, tačiau kūryba mane lydi nuolat sprendžiant įvairiausias problemas ar ieškant kelio iš keblių situacijų. Būtent kūrybinis nusiteikimas ir žiūrėjimas pro meninę prizmę padeda rasti racionaliausius ir netradicinius sprendimo būdus.
Mėgstu gautą informaciją eskizuoti, susidaryti schemas, nesudėtingus algoritmus, kurie labai padeda pasirenkant optimaliausią alternatyvą. Dažnai išgirstu klausimą: kaip galima suderinti meną ir inžineriją? O atsakymas labai paprastas: jų nereikia derinti, jie yra šalia viens kito, tarsi sudėtingos konfigūracijos, masyvių kontrukcijų pastatas su viduje slypinčiomis jaukiomis, šiltomis erdvėmis, netradiciu, spalvingu interjeru. Atrodo nesuderinama, bet kartu yra taip tapatu.
Labai smagu, kai kolegos į darbą užsuka su vaikais, tuomet nykus inžinierių kabinetas virsta tikromis kūrybinėmis dirbtuvėmis: karpome, klijuojame, piešiame ir tuščia siena virsta mini galerija. Manau, kad pasižymiu gebėjimu sutelkti žmones bendram tikslui, kūrybinių sumanymų įgyvendinimui.
Juk nuobodūs ir sunkūs tikslieji mokomieji dalykai gali būti spalvingi ir įdomūs arba atvirkščiai meninės pakraipos mokslai - net labai rimti ir reikalingi.