Tyrinėjimo
klausimas Kaip kino kūrimo priemonėmis
gerinti moksleivių tarpusavio bei mokinių ir mokytojų santykius, ugdyti
bendradarbiavimą bei lavinti vaizduotę? Mokyklos iššūkis Klaipėdos Baltijos gimnazijos I–III klasėse egzistuojančios
problemos – mokinių motyvacijos stoka mokytis meninių ir technologinių dalykų –
buvo esminis akstinas, stumtelėjęs mokyklą dalyvauti „Kūrybinių partnerysčių“
projekte. Tikslinę mokinių grupę sudarė moksleiviai iš skirtingų įvairių
lygių klasių, tad pirma reikėjo išsiaiškinti jų tikslus ir poreikius šiame
projekte. Tai pirmo susitikimo metu puikiai organizavo kūrybos agentas Liudas
Andrikis. Keletas žaidimų pakaitomis su kūrybinėmis užduotimis pažadino mokinių
kūrybiškumą bei išgrynino projekto tyrinėjimo sritį – nutarta tyrinėti, kaip
pagerinti mokyklos bendruomenės santykius. Projekto veikla Kino filmo kūrimas prasidėjo pagrindinės idėjos ir scenarijaus
apmąstymu, o tai reikalavo bendrų suvienytų pastangų. Po ilgų dvejonių sutarta,
jog bus kuriamas įtempto siužeto, siaubo elementų kupinas filmas „Košmaras
mokykloje“. Sumanyto filmo kulminacija turėtų nustebinti kiekvieną – tiek
jauną, tiek vyresnį žiūrovą. Be
abejonės, filmo idėjos kūrimas, scenarijaus rašymas – labai svarbus, tačiau tik
pradinis etapas. Tolesniam darbui reikėjo žinių ir išmanymo, profesionalų
patirties ir patarimų. Tam į mokyklą atvyko kūrybos praktikas kino režisierius
Arūnas Eimulis. Jis pasidalijo nepakartojama patirtimi. Arūnas padėjo projekto
dalyviams suprasti, kaip kuriamas filmas, įrašomi jo garso takeliai. Taigi po
teorinių pastabų prasidėjo filmavimas. Filmavimo
metu visi buvo pasiskirstę užduotimis ir darbais. Moksleiviai rūpinosi
specialiaisiais efektais ir rekvizitu, siekdami dramatiškumo, filmavimo vietas
šlakstė „krauju“, mėgino pademonstruoti savo aktorinius gebėjimus. Kiekvienas į
savo užduotį žvelgė labai atsakingai, nes nuo jų pačių priklausė, kaip pavyks
ir kas iš to išeis. Rezultatas
buvo džiuginantis ir net pranoko lūkesčius – projekto metu sukurtas filmukas
dalyvavo 54-ajame respublikiniame mėgėjiškų filmų festivalyje ir laimėjo I
vietą. Bet svarbiausia tai, kad mokiniai išmoko efektyviai dirbti komandoje,
kiekvienas galėjo pasireikšti įsijausdamas į norimą amplua, t. y. atsiskleidė
individuali vaizduotė ir kūrybiškumas. Direktoriaus
pavaduotoja ugdymui Jurgita Račkauskienė: „Svarbiausia tai, kad mokiniai matė, jog jų
idėjos, nuomonė buvo labai svarbi. Nebuvo „primetamos“ mokytojų idėjos ar
siūlymai. Pats projektas skyrėsi nuo kitų tuo, kad jame visa veikla orientuota
į mokinių kūrybinių galių sužadinimą, socialinių kompetencijų ugdymą, dėl to
gerėja ir mokymosi motyvacija. Mokiniai ir mokytojai bendradarbiaudami vieni
kitus pažino kitu kampu.“ Projekto poveikis Projekte dalyvavę mokiniai ir
mokytojai prisipažino, jog vykdyta veikla kiekvienam padėjo iš naujo pažinti
mokymo(si) procesą, pasitelkiant individualų kūrybiškumą, kitaip tariant,
išreiškus save, pažvelgti į mokymąsi kitu kampu. Net ir tie moksleiviai, kurie
iki projekto turėjo bendravimo, elgesio, mokymosi problemų, „Kūrybinių
partnerysčių“ programoje atsiskleidė ir parodė kitą – kūrybišką, unikalią –
savo asmenybės pusę.
Moksleivių sukurtas filmas
įrodė jų kūrybingumą, atskleidė gebėjimus, paskatino imtis naujų veiklų,
bendrauti ir bendradarbiauti. Projektas padėjo suprasti, kad mokykloje būtina
sudaryti sąlygas moksleivių kūrybingumui pasireikšti, nes tuomet atsiskleidžia
užslėpti talentai, o komandinis darbas kuria geresnius tarpusavio santykius,
skatina bendruomeniškumą.
