Juokiasi žodžiai
Programa: Tyrinėjančios mokyklos 2012–2013
Kuruojanti mokytoja: Rasma Staškuvienė.
Projekto dalyviai: 6 kl.
Tyrinėjimo sritis
Siekta sukurti bendradarbiavimu ir visų įtraukimo principais pagrįstą mokymosi erdvę. Projekto tikslai – ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, rasti patrauklių mokymo metodų, kurie įtrauktų visus mokinius.
Projekto planavimo metu, piešdami minčių žemėlapius, mokiniai sumanė išleisti knygą, vėliau drauge nuspręsta sukurti vieną žurnalo numerį, jį iliustruoti ir išleisti leidykloje. Mokiniai ir mokytojai ėmė žaisti „žurnalistų“ ir „redaktorių“ žaidimą.
Mokyklos iššūkis
6a klasės auklėtoja Rasma Staškuvienė:
„Galima sakyti, projektas kilo tiesiog iš pačios problemos. Mokytojai nuolat skundėsi, kad negali „susitvarkyti“ su šeštokais, jie nedrausmingi, nedėmesingi, neįsitraukia į pamoką. Todėl projektą kūrėme atsižvelgdami į kiekvienam dalyko mokytojui pažįstamus sunkumus su šia klase“.
R. Staškuvienės žodžiais, 23 mokinių klasė – itin problemiška, tačiau ne socialiniu požiūriu, ne mokslo ar pažangumo prasme: joje nebuvo socialiai apleistų, probleminių šeimų vaikų ar agresyvių, nevaldomų mokinių.
Tiesiog tai buvo labai aktyvi, judri, sunkiai dėmesį į dėstomus dalykus per pamoką sutelkianti klasė, kurioje 17 berniukų ir 6 mergaitės. Štai šį mokinių judrumą, jų energiją ir sumanyta nukreipti į bendrą kūrybinę veiklą.
Pradinę projekto idėją – rasti patrauklių, bendradarbiavimu pagristų kūrybinio mokymo metodų – papildė „Kūrybinių partnerysčių“ projekto kūrybos agentės Julijos Ladygienės įžvalgos. Pastebėta, kad daugelis nedrausmingumo, nesusitelkimo, perdėto aktyvumo atvejų susiję su įvairiomis patyčių formomis. Tai patvirtino ir sociometrinis tyrimas.
Projekto veikla
Projektui prasidėjus, mokytojai pasiskirstė rubrikas, kurias siejo su savo dėstomu dalyku, o moksleiviai pagal pageidavimą jas pasirinko, nežinodami, kurie mokytojai yra jų „redaktoriai“. Mokiniai apipavidalino rubrikų stendus, kuriuos kitą dieną nešė savo „redaktoriams“. Taigi žurnale „dirbo“ 13 „redaktorių“ – beveik visi 6a klasei dėstę mokytojai. Kiekvienas mokytojas vadovavo 2–3 „žurnalistų“ komandoms. Būsimojo žurnalo rubrikos buvo pildomos „redaktoriaus“ mokomojo dalyko medžiaga. Kad jos būtų, mokiniai turėjo vadovauti pamokoms, o mokytojai turėjo padėti jiems šioms pamokoms pasirengti.
Šeštokai turėjo vadovauti vienai ar dviem kiekvieno dalyko, kuris, padedant „redaktoriui“, buvo atspindėtas žurnale, pamokoms, o likusioms pamokoms vadovavo mokytojai. Jos taip pat buvo netradicinės, pavyzdžiui, neįprastose erdvėse vyko mokomieji žaidimai, padedantys kitokia forma suvokti mokomosios temos esmę.
Mėnesį trukęs pirmasis ciklas baigėsi pamokų, kurioms vadovavo mokiniai, stebėjimu. Kokios buvo vaikų parengtos ir vadovautos pamokos?
Štai rusų kalba surengta neakivaizdinė kelionė po mokyklą, kurios metu mokiniai geriau įsiminė patalpų pavadinimus, taip pat jie parengė interviu su savimi ir rašė pažinčių skelbimus. Anglų kalbos pamokoje šeštokas suvaidino astrologą, paskatinusį komandas varžytis, kuri geriau išmoko Future Simple laiką, taip pat žiūrėtos kino filmo ištraukos, pagal kurių turinį mokiniai turėjo patvirtinti arba paneigti tam tikrus teiginius.
Istorijos pamokoje buvo aplankytos ir aprašytos Mosėdžio įžymybės, papasakoti su jomis susiję istoriniai faktai. Sukurti žaismingus piešinius primenantys matematiniai koordinačių žaidimai, pateikti lengvai pagaminamų patiekalų receptai, kuriuos išbandė patys šeštokai.
Šeštokai rankomis sumaketavo eskizinius rubrikų atvartus, kuriuose sutartiniais ženklais sužymėjo visas jų sudedamąsias dalis, dydžius, spalvas, kompoziciją. Vėliau kūrėjas J. Liugaila kompiuteriu parengė žurnalo maketą. Galop žurnalas „Juokiasi žodžiai“ buvo išleistas ir išplatintas. Mokiniai didžiavosi bendru ir savo individualiu darbu.
Projekto poveikis
Kuruojanti mokytoja Rasma Staškuvienė:
„Tarp mano auklėtinių yra vaikas, kuriam net rankos drebėdavo, kai tekdavo išeiti prieš klasę deklamuoti eilėraščio. Kai jis, padedamas klasės draugo, vedė pirmąją savo pamoką, kiti bendraklasiai jam pasakinėjo, nes jautė pareigą kažkaip padėti. Tačiau jau antrą projekto pamoką paauglys vedė kur kas drąsiau. O štai po metų modulinės pamokos metu, kai vyko mokomasis žaidimas „Taip ir ne“, jis buvo drąsiausias komandos narys, atsakęs į daugiausia klausimų ir nustebinęs bendraklasius, kurie nuoširdžiai džiaugėsi jo sėkme. Manau, tai puikiausias ilgalaikių projekto permainų įrodymas“.
Kuruojanti mokytoja Rasma Staškuvienė:
„Nereikia manyti, kad vienas projektas išsprendė visas problemas. Klasė išliko judri, bet vaikai tapo savarankiškesni, drąsesni, gražiau, pagarbiau ir sutelkčiau bendrauja. Be to, tai – motyvuoti mokytis vaikai. Tarp jų beveik nėra tokių, kurie sakytų – man tas pats, kaip mokausi“.
Projekto refleksija
Kuruojanti mokytoja Rasma Staškuvienė:
„Stengiausi, kad auklėjamosios klasės vaikai gebėtų darniau dirbti grupėje, priimtų kitokį draugą, išgirstų kitokią nuomonę, nesityčiotų. Man pačiai sunkiausia buvo nesikišti į sukoordinuotų veiksmų tėkmę. Tačiau su kolegomis pastebėjome, kad kuo daugiau atsakomybės suteikdavome mokiniams, tuo labiau jie įsitraukdavo į projektą ir tuo sutelkčiau dirbo. Tai – vertinga patirtis, kuria dabar remiuosi ir kitose savo pamokose“.
