Griauk mitus – kalbėk laisvai
Programa: Tyrinėjančios mokyklos 2012–2013
Kuruojanti mokytoja: Andželika Aleksandravičiūtė, lietuvių kalbos mokytoja.
Tikslinė grupė: 8–9 kl.
Tyrinėjimo klausimas
Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinės mokyklai, kurioje mokosi dauguma rusakalbių moksleivių, aktualiausia tyrinėjimų sritis buvo naujų ir įdomių būdų, kaip ugdyti lietuvių, anglų ir rusų kalbų įgūdžius, paieška, siekis skatinti mokinius laisviau bendrauti ne vien gimtąja rusų kalba, bet ir skaityti, suvokti bei kurti tekstus valstybine kalba. Pasitelkti kūrybiniai metodai: žurnalistinį interviu lietuvių kalba, teksto šifravimą ir vertimą į rusų bei anglų kalbas. Sudominti mokinius, pažadinti jų smalsumą padėjo interviu susiejimas su moksleivių pomėgiais (sportu, japonų animacija, teatru, mada, pirkiniais).
Mokyklos iššūkis
Didžiausia problema, su kuria prieš pradedant šį projektą susidurta Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinėje mokykloje, – kalbų mokėjimo, gebėjimo skaityti, bendrauti, reikšti savo mintis ne gimtąja kalba sunkumai. Ypač dažnai šie mokymosi sunkumai buvo pastebimi per lietuvių ir anglų kalbų pamokas.
Aštuntokams ir devintokams, kurių gimtoji kalba – rusų, dėstantys mokytojai pastebėjo, kad mokiniai apatiški grožinei literatūrai, jiems sunku suvokti užduotis, apibūdinti savybes, pasakoti lietuvių kalba, o užduočių, susijusių su anglų kalba, jie apskritai vengė.
Projekto veikla
Sumanyta 12 rusakalbių mokinių iš 8a ir 14 mokinių iš 9b klasių skatinti mokytis lietuvių, rusų ir anglų kalbų, naudojant žurnalistinius metodus bei asmeninę patirtį. Aštuntokai ir devintokai turėjo lietuviškai rengti įvairaus pobūdžio interviu, šifruoti pokalbį, iš jo kurti tekstą, tą tekstą dar išversti į rusų ir anglų kalbas.
Daliai mokinių buvo sunku pradėti kalbėti lietuviškai ir dėl psichologinių priežasčių – jie būgštavo daryti klaidų kalbėdami, ne taip pasakyti. Bet įpusėjus projektui pasikeitė jų mąstymas, išnyko baimė reikšti savo mintis lietuvių kalba – veikiausiai todėl, kad mokiniai matė ir savo bendraamžių pavyzdį, sukurta saugi bendravimo atmosfera.
Kūrybinės sesijos vykdavo kartą per savaitę po 2 akademines valandas. Projekto metu su aštuntokais ir devintokais daug kalbėta lietuviškai, buvo žaidžiami žaidimai, drauge piešiama, mąstoma, kokios temos ir veiklos juos domina, mokomasi imti interviu.
Įgijus interviu rengimo įgūdžių, surengtas susitikimas su „Lietuvos ryto“ krepšininkais. Žaidėjai vedė kūno kultūros pamoką, mokė mėtyti kamuolį iš vidutinio nuotolio, vėliau atsakė į moksleivių klausimus.
Mokiniams didelį įspūdį padarė teatro laboratorijos „Atviras ratas“ spektaklis „Atviras ratas“, nes spektaklio metu buvo kalbama vaikams artimomis temomis – apie meilę, išdavystę, tėvų emigraciją, išsiskyrimą. Po spektaklio mokiniai rašė savo pastebėjimus, savotiškas recenzijas, kas išdrįso (o tokių buvo dauguma), perskaitė savo tekstus visai klasei.
Praktiniai pavyzdžiai
Pagrindiniu darbo su 8a ir 9b klasių mokiniais principu tapo įvairiai taikomas žurnalistinio interviu metodas. Pirmieji interviu, sužadinę mokinių smalsumą ir vaizduotę, buvo rengiami su klasės draugais. Tai buvo galimybė pasikalbėti, sužinoti vieniems apie kitus kažką nauja, pabandyti gautą informaciją paversti rišliu tekstu.
Pirmieji interviu klausimai, kuriuos vaikai užduodavo savo bendramoksliams, buvo ganėtinai skurdūs: „Kiek tau metų?“ „Ką veiki laisvalaikiu?“ „Kaip mokaisi?“
Projektui įpusėjus per mokinių susitikimą su „Lietuvos ryto“ krepšininkais aštuntokų ir devintokų klausimai jau buvo susiję ne tik su mėgstamų sportininkų kasdienybe (kaip treniruojasi, ką veikia laisvalaikiu, kokios muzikos klauso), bet ir su egzistenciniais dalykais: ko verta siekti gyvenime, į ką atsižvelgti planuojant savo ateitį.
Šiam interviu vaikai ruošėsi itin užsidegę ir nuoširdžiai, visi kartu kūrė klausimus, o ir susitikimas jiems paliko nemažą įspūdį, tad kitos sesijos metu rengdami interviu medžiagą bene pirmą kartą taip užsidegę dirbo prie savo interviu – šifravo, rašė, vertė į rusų ir anglų kalbas.
Kuriančios praktikės vertinimu, vienas pagrindinių dalykų, ką teko padaryti, – pakeisti mokinių, o ir kai kurių mokytojų požiūrį į tai, kas yra „rimtas“ mokymasis.
Kurianti praktikė Lina Pavalkytė:
„Tradiciškai manoma, jog jei sėdi mokyklos suole ir skaitai knygas, mokaisi iš vadovėlio, rašai rašinius – tokia veikla yra rimta. O jei su mikrofonu arba mobiliuoju telefonu eini kalbinti žmonių – tarsi ir nerimta. Bet juk klausinėjant pašnekovo, užrašant jo atsakymus, verčiant juos į kitą kalbą taip pat ugdomi kalbėjimo įgūdžiai, kartais – netgi veiksmingiau. Siekėme ne šiaip sudominti vaikus žaidimais, o sudominti būtent tais dalykais, kurie tiesiogiai padėtų pasiekti projekte numatytą tikslą – ugdyti lietuvių, rusų, anglų kalbų įgūdžius“.
Kuruojanti mokytoja pastebėjo, kad mokiniai noriai įsitraukdavo į projekto veiklas tada, kai būdavo atsižvelgiama į jų norus ir nuomonę, į tai, kas jiems įdomu. Tai ypač atsiskleidė baigiamajame renginyje „Lobių ieškojimas“.
Projekto poveikis
Svarbiausias projekto rezultatas, dėl kurio sutarė dauguma jo dalyvių, yra tai, kad moksleiviai iš tiesų pajuto poreikį kalbėti lietuvių kalba, atviriau ir sklandžiau reiškė savo mintis.
Mokiniai projekto pabaigoje pradėjo daugiau rašyti lietuvių kalba. Jeigu anksčiau mokinių rašiniai apsiribodavo keliomis eilutėmis, tai dabar jie parašo keliolika.
Vienas devintokas, kuriam pritaikyta palengvinta kalbų mokymosi programa, po spektaklio peržiūros be mokytojos pagalbos parašė savo įspūdžius lietuviškai.
Dauguma mokinių nurodė, kad po projekto geba nesijaudinti, kai reikia užduoti klausimą, moka jį suformuluoti, gali laisviau kalbėti didesnei auditorijai.
Mokinių teigimu, mokytis jiems tapo įdomiau, taip pat smarkiai pasikeitė jų bendravimo pobūdis: jie tapo atviresni, draugiškesni, empatiškesni, geriau pažino bendraklasius, išmoko būti kartu.
Pasikeitė mokytojų požiūris į mokinius: stebėdami mokinius, atliekančius įvairias projekto užduotis, jie juos geriau pažino, pamatė žmogiškąsias savybes, kai kurie mokiniai juos iš tiesų nustebino.
„Kūrybinės partnerystės“ padėjo mokytojams kitaip pažvelgti į vaikus, bendraujant su jais ieškoti lygiavertiškesnio santykio būdų.
