Erdvė ir santykiai: kuriu ir mokausi grupėje
Programa: Tyrinėjančios mokyklos 2011–2012
Kuruojanti mokytoja: Lina Pileckienė
Tikslinė grupė: 5–10 kl.
Tyrinėjimo klausimas
Kaip tyrinėjant ir kuriant mokyklos erdvę ugdyti mokinių ir mokytojų bendradarbiavimą?
Mokyklos iššūkis
Maža mokykla, kurios klasėse yra vidutiniškai po 7 mokinius, planavo kūrybiško mokymosi projekto metu gerinti bendruomenės santykius ir mokytis bendradarbiaujant. Tad nuspręsta, kad projektas turės didesnį poveikį, jei bus sudaryta mišri grupė iš skirtingų klasių ir įvairaus amžiaus atstovų.
Projekto veikla
Projekte kartu dirbo mokiniai, mokytojai, kūrybos agentė Daiva Ivanauskaitė, kuriantis praktikas Marius Bliujus su architektų komanda iš VšĮ Architektūros fondo. Šis fondas padėjo suplanuoti edukacines-kūrybines ir architektūrines projekto veiklas. Pirmojo susitikimo su kuriančiaisiais praktikais metu mokiniai bei mokytojai buvo paskatinti atkreipti dėmesį į aplinkos, kurioje mokomasi, kokybę ir ją lemiančius veiksnius: šviesą, spalvas, šilumą ir kt. Tema plačiau išrutuliota bendro pobūdžio teorinėje pamokoje. Vėliau prasidėjo praktiniai užsiėmimai, kurių metu dalyviai daug bendravo, diskutavo, kūrė norimas įgyvendinti mokyklos erdvės vizijas. Galiausiai buvo nuspręsta organizuoti dirbtuves ir įrengti „Vietą, kur gera mokytis“ – lauko klasę.
Mokiniai neišvengė ir namų darbų. Jie turėjo iš namų atnešti įvairių buitinių atliekų, iš kurių būtų galima sukurti edukacinės erdvės maketą. Kad „Vieta, kurioje gera mokytis“ būtų tikrai Ta viena ir patiktų visiems, buvo kuriamas jos eskizas. Kiekvienas moksleivis pateikė savo viziją.
Procesas truko ilgai, bet galimybė pasijusti lygiateisiais jaunaisiais projektuotojais buvo didžiausias atlygis vaikams. Panaudodami buitines atliekas maketams kurti, moksleiviai mokėsi, kaip galima prisidėti mažinant aplinkos taršą. Projektuodami savo būsimą „Vietą, kurioje gera mokytis“, mokiniai mokėsi ne tik realiai suvokti erdvę, bet ir svajoti, ugdyti vaizduotę. Mokiniai ir mokytojai suprato, kad kūrybinės veiklos metu galima mokytis bendrauti ir bendradarbiauti.
Kūrybinės dirbtuvės neapsiribojo eskizo kūrimu. Kitas siekis – įtraukti ir paskatinti bendrai veiklai platesnę mokyklos bendruomenę. Nutarta mokykloje įrengti „Minčių sieną“, skirtą mokyklos bendruomenės narių, tėvų ir svečių pastaboms apie tai, kas mokykloje turėtų keistis, kas turėtų likti, būti pagražinta ar sukurta naujai. „Minčių siena“ buvo naujas būdas kiekvienam pasisakyti, mokytis prisiimti atsakomybę, pakviesti prisidėti priimant sprendimus.
Norėdama, kad mokiniai geriau suprastų, ką reiškia sukurti vietą, kurioje gera mokytis, kūrybos agentė įtraukė į veiklą realias gyvenimiškas situacijas ir nutarė projekto dalyvius supažindinti su įvairiais architektūros aspektais: vaikai apsilankė architekto Rolando Paleko studijoje ir pastatytoje, tačiau dar neįrengtoje naujojoje Vilniaus universiteto bibliotekoje. Architektas Rolandas Palekas pasakojo mokiniams apskritai apie architektūrą bei supažindino juos su savo darbo ypatumais. Paaiškėjo, kad architekto darbas yra labai įdomus, nors ir reikalauja didžiulio atidumo, tikslumo. Mokiniai smalsiai apžiūrinėjo studijos sienas, nukabinėtas įvairiais brėžiniais ir maketais. Vertingiausia buvo tai, kad ekskursija virto praktiniu patyrimu.
Praktiniai pavyzdžiai
Mokiniams buvo suteikta galimybė patiems išbandyti savo jėgas šioje srityje – jaunieji architektai brėžinyje vaizdavo savo mokyklos pastatą, stadioną, katilinę ir kitus mokyklos teritorijoje esančius statinius. Praktinio darbo metu mokiniai įgijo žinių apie mastelį, architektūrinių projektavimo ir maketavimo įgūdžių. Eidami per didžiules dar neįrengtos trijų korpusų Vilniaus universiteto bibliotekos sales, mokiniai aikčiojo iš susižavėjimo ir nuostabos. Po ekskursijos mokiniai dar ilgai džiūgavo, dalijosi įspūdžiais ir patirtimis bei nauju suvokimu apie architekto darbą.
Toliau laukė bendravimo erdvės kūrimas. Bendru darbu buvo siekiama ugdyti pasitikėjimą, toleranciją, skatinti bendradarbiavimą ir atsakomybę. Mokiniai turėjo patys paruošti žemę sėjai, pasėti žolę bei uždengti ją plėvele nuo paukščių. Svarbus žaismingas momentas – kiekvienas gavo priešingą savo elgesiui vaidmenį, pvz.: mėgstantieji daug kalbėti atliko „tyliojo darbininko“ vaidmenį, tyleniai – vadovo. Buvo ir teigiamo skatintojo, racionalaus ūkvedžio bei stebėtojo / vertintojo vaidmenys. Persikūnijimas į kitokius vaidmenis padėjo geriau suprasti kito žmogaus poziciją ir asmenybę.
Kitas tris dienas moksleiviai gamino mobilias lauko kėdutes, skirtas mokymosi ir bendradarbiavimo vietai. Mokiniai buvo sužavėti, kad patys gali konstruoti, naudotis moderniais gręžtuvais, suktuvais ir kitais toli gražu nevaikiškais įrankiais. Dirbo visi. Ne vienam mokiniui tai buvo geriausios dienos mokykloje. Tarsi tikri meistrai jie mokė vieni kitus, kaip teisingai atlikti patikėtus darbus
Projekto poveikis
Projekte dalyvavę Kučiūnų pagrindinės mokyklos 5–10 klasių mokiniai bei jų mokytojai sustiprino bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Jie išmoko dirbti grupėse, tapo gerokai kūrybingesni, savarankiškesni, įgavo daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi, mokėsi vertinti kitus ir įsivertinti. Mokyklos pušynėlyje įkurtoje bendravimo vietoje, kur pastatyta 50 mobilių kėdžių, bus vykdomos įvairios veiklos, dar labiau skatinsiančios kūrybiškumą.
Projekto refleksija
Kuruojanti mokytoja Lina Pileckienė:
„Įvairios veiklos mokinius skatino labiau pasitikėti savimi, jie darėsi draugiškesni, komunikabilesni, buvo pratinami vertinti ir įsivertinti. Ypač iniciatyviai buvo atliekami namų darbai: imami bendruomenės narių interviu, mokyklos bendruomenei ir svečiams pristatomos grupių užduotys.“
Kuriantis praktikas Marius Bliujus:
„Geras mokymosi procesas yra tada, kai jame visi dalyvauja. „Kūrybinių partnerysčių“ metu tai vyko: kiekvienas turėjo įsitraukti – tuomet rezultatas buvo akivaizdus. O kai kas nors atsiskirdavo nuo grupės – darbai griūdavo. Tokiais atvejais išlįsdavo konfliktai, tačiau skatinome atvirauti. Mokyklose pastebėjau, kad mokytojai, įsikibę į ministerijos patvirtintus programos nuostatus, mokinių įsiterpimus laiko išsišokimais. Tai stipri saviapgaulė. Juk mokiniai neklauso pedagogų ne šiaip sau, jie yra jautrūs aplinkai ir įvairiai reaguoja į kiekvieną išraišką. Kai mokytojas ignoruoja moksleivius, atsiranda puiki terpė konfliktams.“
