Trys „Kūrybinių partnerysčių“ dienos su kūrėjais

Balandžio pradžioje, prieš pat Velykas, kai visa Lietuva nekantriai žvalgėsi į termometrus ir tikėjosi pagaliau sulaukti šiltesnių orų, gamta, pasak K.Donelaičio, vėl „sau žiemiškas kvietkas nusipynė“. Štai tokio gamtos kūrybiško šėlsmo akivaizdoje pušyne netoli Trakų susirinko keturios dešimtys kuriančių praktikų, prisijungusių prie Ugdymo plėtotės centro vykdomo nacionalinio „Kūrybinių partnerysčių“ projekto.

Kuriančių praktikų įvedimo susitikime dalyvavo ne tik „Kūrybinių partnerysčių“ projekto lietuviškoji komanda, bet ir jo partneriai iš Jungtinės Karalystės, tai: CCE („Creativity, Culture, Education“) organizacijos veiklos plėtros direktorė Diane Fisher-Naylor ir mokymų vadovė Jude Thomas, o taip pat organizacijos „Nimble Fish“ atstovai bei režisūrą ir cirko mokyklą baigusi Samantha Holdsworth ir rašytojas, eseistas, prodiuseris Greg Klerkx, beveik visą programos gyvavimo laiką dirbę ir dirbantys kūrybos agentais ir kuriančiais praktikais.

Apie kūrybiškumą pragmatiškai

Trijų dienų įvedimo programa buvo ypač intensyvi ir įvairi. Teorines paskaitas keitė aktyvūs žaidimai, diskusijas grupelėse – praktinės užduotys. Buvo nagrinėjama kūrybiškumo kalba, mąstymo ypatybės, pokyčio dokumentavimo būdai ir įrankiai, gilinamasi į komunikavimo sėkmes ir nesklandumus, darbo komandoje principus, skirtingus mokymosi būdus, idealią mokymosi aplinką.

Dalyviai susipažino su realiais „Kūrybinių partnerysčių“ projekte dalyvaujančių mokyklų situacijų pavydžiais, jais remdamiesi čia pat mokėsi apsibrėžti tikslinės grupės poreikius, iš daugybės galimų tikslų ir problemų pasirinkti aktualiausias ir realiai įveikiamas, ieškojo sąsajų su mokyklų mokomaisiais dalykais, suko galvas, kaip įtraukti skeptiškai nusiteikusius mokytojus, mokinius, bendruomenę. Įvedimo susitikime netrūko lietuviškojo konteksto.

Prof.dr. Lilija Duoblienė, „Kūrybinių partnerysčių“ projekto tyrimų grupės ekspertė, išdėstė, kaip keitėsi ugdymo samprata ir turinys istorijos procese, supažindino su Lietuvos švietimo sistemos ypatumais nepriklausomybės metais, nūdienos aktualijomis, nagrinėjo Švietimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, kurias įgyvendinant pasireiškiantis būtų puoselėjamas mokytojų ir mokinių kūrybiškumas.

Šią temą pratęsė dilema, kas svarbiau: pasiekimų kokybė ar gyvenimo mokykloje kokybė?, kurią iškėlė savo pristatyme dr. Asta Lapėnienė. Kiekvieną teorinių žinių, praktinių metodų ir nesibaigiančių tarpusavio diskusijų kupiną dieną užbaigdavo idėjų laboratorija, kurios metu buvo žiūrimi filmai apie Jungtinės Karalystės mokyklų patirtį dalyvaujant „Creative Partnerships“ programoje, kuri šioje šalyje turėjo įtakos daugiau nei milijonui vaikų bei devyniasdešimčiai tūkstančių mokytojų.

Akimirka iš mokymosi žaidžiant. Aurelijos nuotr.

 

Mažinti atotrūkį tarp švietimo ir kultūros

Platus kultūrinis-kūrybinis sektorius, iš kurio atėjo kuriantieji praktikai, realybėje yra gana atitolęs nuo švietimo sistemos, ypač  nuo mokyklų. Būtent šių dviejų sėkmingai valstybės plėtrai būtinų sričių susvetimėjimą projekto „Kūrybinės partnerystės“ veiklomis siekiama suartinti,  paskatinti abi puses praturtinančią partnerystę.

Yra sakoma: jeigu tu man duosi litą ir aš tau duosiu litą, mes ir toliau abu turėsime po litą, bet jeigu aš pasidalinsiu su tavimi idėja ir tu su manimi pasidalinsi idėja, tai kartu mes jau turėsime mažiausiai keturias idėjas.

Norėtųsi pasidžiaugti, kad prie „Kūrybinių partnerysčių“ projekto, o tai reiškia, kad ir prie Lietuvos moksleivių kūrybiškumo skatinimo, prisijungė tokie kūrėjai kaip kino režisieriai Arūnas Eimulis, Jūratė Samulionytė, Marat Sargsyan, animacijos meistras Virginijus Malčius, „G&G Sindikato“ vokalistas ir aktyvus įvairių socialinių projektų paaugliams iniciatorius Gabrielius Liaudanskas (Svaras), TV laidos „Vieša paslaptis“ žurnalistas Domas Burkauskas, garso archeologu save pristatantis Andrius Rugys, fizikos mokslo populiarintojas Simas Janulis, Klaipėdos muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys, psichodramos ekspertė ir teatro režisierė Vida Lipskytė, aktorius Martynas Nedzinskas, vitražistas Viktoras Dailidėnas ir daug kitų nepaprastai kūrybiškų ir entuziastingų profesionalų.

„Kūrybinių partnerysčių“ modelis siūlo mokykloms unikalią kūrėjų patirtį, ugdymo atnaujinimo idėjas bei praktinę pagalbą jas įgyvendinant, padeda keisti mokymąsi ir sudaryti sąlygas vaikų kūrybiškumui ugdyti keisdamas mokymą – metodus, priemones, organizavimą, aplinką ir mokytojų požiūrį į savo pačių kūrybiškumą bei kūrybiško darbo galimybes. Į augančią „Kūrybinių partnerysčių“ bendruomenę įsiliejus tokiam gausiam ir kūrybiškumu kaip pamatine vertybe tikinčiam bendraminčių būriui, projekto komanda jau pastebi pirmus teigiamus pokyčius ir jų fone skelbia naujų mokyklų atranką į „Tyrinėjančių mokyklų“ programą.

Meditacinė kelionė atgal į mokyklą. Vilijos Navickaitės nuotr.

 

Trumpai apie „Tyrinėjančias mokyklas“

„Kūrybinių partnerysčių“ rėmuose vykstančioje „Tyrinėjančių mokyklų“ programoje šiuo metu dalyvauja 43 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos. Prieš pat šv.Kalėdas panašiame susitikime, trukusiame net penkias dienas, dalyvavo kūrybos agentai. Nors šalčiai ir pusnynai trukdė pasiekti atokias kaimų mokyklas, visgi karštai projekto idėja degantys ir kūrybišką mokymąsi skiepijantys agentai intensyviai dirbo su mokytojais, mokiniais, mokinių tėvais. Darbas pasitaikė netgi labai nelengvas, neretai tekdavo keisti pasirinktą strategiją ir metodus, nes pokyčiai visada ateina sunkiai.

Kalbantis su agentais, kuriems puikiai tiktų projekto avangardistų ar švietimo revoliucionierių vardas, susidūrimas kaktomuša su Lietuvos mokyklų realybe būtent ir paskatino nenuleisti rankų. Nebuvo lengva ir tai, kad daugeliui agentų buvo pirmas apsilankymas mokykloje po daugelio metų,  teko greitai perprasti ten galiojančias taisykles, įpročius, įveikti abipuses baimes, nepasitikėjimą, susikurti bendrą „Kūrybinių partnerysčių“ žodyną, akimirksniu reaguoti į sudėtingas situacijas. Tačiau tuo pat metu buvo nuolat juntamas nenugalimas mokinių ir mokytojų noras pažinti, atrasti, kurti, išbandyti, džiaugtis, dalytis.

Kūrybos agentai dažnoje mokykloje tapo vaikų herojais, kurie sujaukė mokymosi rutiną, kėlė provokuojančius klausimus, abejojo įsigalėjusių mokymo(si) metodų, mokytojų-mokinių ir mokinių-mokinių santykių absoliutumu. Apčiuopti ir sukonkretinti aktualiausius kiekvienos konkrečios mokyklos sopulius, identifikuoti jautriausias ir pažeidžiamiausias tikslines grupes padėjo Jungtinėje Karalystėje aštuonerius metus sėkmingai taikyta „Creative Partnerships“ metodika, kurios pagrindu ir buvo sukurta nacionalinė „Kūrybinių partnerysčių“ programa.

 

Drąsa abejoti status quo, drąsa kurti ir drąsa bendradarbiauti – tai didelių pokyčių sėkmės receptas, kuriuo vadovaujasi „Kūrybinės partnerystės“.

 

Agnė Biliūnaitė