Tekantis vanduo
Pirmiausia iškilo organizaciniai klausimai. Pakeitėme kūrėjų vizitų tvarkaraštį. Pastebėjome, kad jei kuruojanti mokytoja tą dieną turi savo pamokų, o dar ir budi per pertraukas, projekto veiklose ji praktiškai negali dalyvauti. Aišku, mes viską aptarėme, tačiau efektas ne tas.
Pridėjome dar vieną vizitą laisvą kuruojančios mokytojos dieną. Paprastai reikėdavo dviejų pamokų, kartais – trijų, daugiau nusprendėme neimti, nes mokiniams jau per sunku susikaupti. Tikslias psichologines pastabas apie mokinių santykius pateikė operatorius.
Klasė labai nedidelė – 14 mokinių, tačiau net tokia maža grupė susiskirstė į dar mažesnes tris grupeles, kurios praktiškai neturėjo nieko bendro, išskyrus apsistumdymus ir apsižodžiavimus. Klasė, beje, laikė save draugiška. Stebėdami veiklas, aiškiai suvokėme lyderio vaidmenį: jeigu grupėje jo nėra, bendra veikla neįmanoma arba pasiekiamas tik menkas rezultatas. Mes nepajėgėme į kūrybinę veiklą įtraukti kelių socialiai nemotyvuotų mokinių, tačiau dideliu pasiekimu laikome tai, kad jie bent jau iš šalies stebėjo, kaip vyko projektinė veikla.
Būdavo ir maištingų murmesių: „Mes norime į pamoką, čia ne pamoka.“ Žinoma, kodėl kilo nepasitenkinimas: per pamoką mokytojai paprašius pasidėti mobilųjį telefoną, ją galima pasiųsti kur toliau. Projekto pamokoje jėgų persvara pasikeičia – kai keturi suaugusieji skirtingomis tonacijomis prašo to paties – pasidėti mobiliuosius telefonus, – tenka paklusti.
