Pristatytas tyrimas, kaip kūrybiško mokymosi programa įgyvendinama Lietuvos mokyklose
Jaunesni mokiniai kūrybiško mokymosi idėjas įsisavina lengviau nei vyresni. Pastarieji patiria daugiau įtampos dėl artėjančių egzaminų ir aukštų rezultatų reikalaujančių tėvų. Vyresnėse klasėse pastebimas didesnis susikaustymas ir kūrybiškumo stoka, parodė Ugdymo plėtotės centro įgyvendinamos programos „Kūrybinės partnerystės“ inicijuotas tyrimas „Kūrėjų ir mokytojų partnerystės transformuojant ugdymą“, kurio metu buvo apklausti mokytojai, mokiniai, mokyklos administracijos atstovai, mokyklose dirbę kūrybinių sričių profesionalai.
Apklaustų mokytojų nuomone, bendradarbiavimo, atvirumo, kūrybiškumo vertybes yra logiška ugdyti nuo jaunesnio amžiaus.
Pasak Mildos Laužikaitės, jau trejus metus Lietuvos mokyklose vykstančios programos „Kūrybinės partnerystės“ vadovės, šių metų pirmąjį pusmetį atliktas tyrimas atskleidė, kad jaunesnių klasių mokiniai kūrybiško mokymosi principams yra atviresni ir imlesni, o vyresnėse klasėse toks mokymasis kelią skinasi kur kas sunkiau.
Jos teigimu, norint ugdyti asmenybę, sugebančią prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos, mokančią įgyvendinti idėjas, reikia kurti prasmingą ugdymo procesą, kuris skatintų pažinti ir tobulėti. Kūrybiško mokymosi principai turi būti įgyvendinami nuosekliai, nuo pirmų iki paskutinių mokyklos klasių.
„Kūrybinių partnerysčių“ programoje daug dėmesio skiriame 5-8 klasėms, nes būtent šių klasių mokiniai pereina prie dalykinės sistemos – pradeda mokytis konkrečių dalykų: biologijos, chemijos, dailės, išryškėja individualūs mokymosi poreikiai, taip pat ir mokinių motyvacijos problemos. Dirbdami su jais įsitikinome, kad patirtimi ir tyrinėjimu grįstas mokymasis, skirtingų mokslo dalykų jungimas ir praktinis pritaikymas pamokose padeda susidoroti su iššūkiais”, – sako M. Laužikaitė.
Tačiau didžiausias iššūkis, pasak programos vadovės, yra 9-12 klasių mokiniai. Jiems kūrybiško mokymosi principus įgyvendinti sunkiausia. Vyresnių klasių mokiniams trūksta spontaniškumo, jie orientuoti į rezultatą, gerus pažymius, juos kausto artėjančių egzaminų baimė. Patys mokytojai, dirbdami su jais, kur kas labiau bijo suklysti, nedrįsta imtis netradicinių ugdymo būdų, eksperimentuoti.
„Kūrybinių partnerysčių“ vadovė pastebi, kad didžiulę įtaką kūrybiško mokymo diegimui Lietuvos mokyklose turi partnerystė tarp mokytojų ir kūrybinių sričių profesionalų. Kūrėjai ateina su naujais požiūriais ir idėjomis, nebijo eksperimentuoti ir dirbdami su mokytojais praktiškai parodo, kad mokymasis gali būti kitoks. Tyrimo duomenimis, kad mokyklose gimtų pokyčiai, reikia ilgalaikės partnerystės. Svarbu, kad gimtų asmeninis mokytojo ir kūrėjo, kūrėjo ir mokinio ryšys.
Mokytojų požiūris keičiasi
Alina Stalbovskaja, tyrimą atlikusios valdymo konsultacijos bendrovės „Civitta“ vyriausioji analitikė, teigia, kad požiūris į kūrybišką mokymąsi Lietuvoje keičiasi.
Mokytojų kompetencija ugdyti mokinių iniciatyvumą ir kūrybingumą programos metu pasikeitė 54 proc. Jie pasakoja įgavę daugiau įgūdžių, kaip paversti pamokas kūrybiškesnėmis, labiau priimtinomis mokiniams.
Tyrimo metu kalbinti mokytojai vidutiniškai 47 proc. pakeitė mokymo būdą, ieškojo naujų metodų, kaip pamokas paversti kūrybiškomis.
„Bendradarbiavimas ir komandinis darbas pačių mokytojų vertinami kaip svarbiausi gebėjimai, kuriuos jie patobulino vykdydami kūrybinius projektus. Mokytojai prisipažino pradėję geriau pažinti mokinius, geriau suprasti jų motyvus, daugiau su mokiniais kalbėtis. Daugelis mokytojų vertina įgytus gebėjimus taikyti netradicinius mokymosi metodus ir kūrybiškumo idėjas pamokose“, – sako A. Stalbovskaja.
Violeta Lauciuvienė, Vilniaus centro vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, sako iš naujo supratusi, kad mokymosi procesas svarbesnis už rezultatą. Ji pasakoja, jog kūrybiško mokymo programa paskatino kitataučius mokinius domėtis lietuvių literatūra, istorija ir kultūra, mažino kultūrinę atskirtį.
„Mokiniai, kurių gimtoji kalba yra rusų, ėmėsi žurnalistų darbo, kūrė savąją televiziją apie Vilnių – Renesanso žinių tarnybą, organizavo spaudos konferenciją, susitiko su Lietuvos naujienų redakcijų darbuotojais. Tai jiems padėjo pažinti daugiakultūrį ir daugiatautį miestą. Padėjo mokytis lietuvių kalbos ir tolerancijos. Suprasti, kad jie yra Vilniaus dalimi”, – teigia mokytoja.
Investicija į ateitį
Anot mokytojų, didžiausią įtaką mokymosi sistemos pokyčiui turi visų mokyklos atstovų – mokytojų, mokinių, tėvų - bei į mokyklą atėjusių kūrėjų įsitraukimas į kūrybiškus projektus, jų motyvacija juose dalyvauti.
Darius Petkevičius, trijose Lietuvos mokyklose (Trakų raj. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijoje, Pakruojo raj. Balsių ir Kaišiadorių Paparčių pagrindinėse mokyklose) dirbęs aktorius ir režisierius, pasakoja, kad vykdant projektus pradedama labiau klausytis vienas kito, dingsta priešiškumas tarp mokinių, pagerėja jų motyvacija, pasikeičia mikroklimatas mokykloje. Pasak jo, dažnai pasiekiama rezultatų, kurie nėra taip lengvai pastebimi.
„Esminiai projekto vaisiai nepasimato per metus. Šis projektas yra investicija į ateitį. Į žmones, kurie galbūt prisimins, ko jie išmoko, ko pasiekė projekto metu. Mes ne visada galime iškart pasakyti, kaip mes pakeitėme mokinių gyvenimus“, – sako D. Petkevičius.
„Kūrybinių partnerysčių“ programoje jau dalyvavo apie 6,5 tūkst. Lietuvos moksleivių – nuo pirmokų iki dvyliktokų, daugiau nei 1000 mokytojų. Per trejus mokslo metus programoje dalyvavo 138 mokyklos, įgyvendinta daugiau nei 200 unikalių projektų.
Programą „Kūrybinės partnerystės“ inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, iš dalies remia Europos socialinis fondas, programą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.
Susipažinti su tyrimu galite čia.
