Pirmas manifestas už kūrybišką mokyklą ragins legalizuoti jausmus
Išlaisvinti smalsumą, legalizuoti jausmus, pastebėti asmenybę. Tai tik kelios pirmo Lietuvoje manifesto už kūrybišką mokyklą tezės. Jis oficialiai bus pristatytas rytoj, gruodžio 6 dieną, parodoje „Mokykla 2013“. Manifesto atsiradimą įkvėpė mokytojai ir mokiniai, kurie jau trečius metus dalyvauja Lietuvos mokykloms skirtame projekte „Kūrybinės partnerystės“. Nuo rytojaus pritarti manifestui bus kviečiami visi norintys.
Mildos Laužikaitės, „Kūrybinių partnerysčių“ vadovės, teigimu, šis manifestas yra projekte dalyvaujančios mokyklos bendruomenės kreipimasis į visuomenę. Jo kūrėjai tikisi, jog manifestas atkreips dėmesį į kūrybiškos mokyklos Lietuvoje būtinybę bei bus savotiškomis gairėmis, padėsiančiomis tokiai mokyklai kurtis.
„Per trejus projekto metus su mokytojais, mokiniais ir jų tėveliais daug kalbėjome, diskutavome. Kokia šiandien turėtų būti mokykla, kaip galėtume ugdyti vaikų kūrybiškumą, kokius netradicinio mokymosi būdus taikyti, kaip padaryti, kad mokymosi procesas būtų kuo kūrybiškesnis. Mūsų projekte dalyvavusių moksleivių ir mokytojų idėjos, mintys bei įžvalgos pamažu virto manifestu. Tikiu, kad jo nešama žinia bus aktuali ir reikšminga visiems, kurie neabejingi Lietuvos mokyklų ateičiai“, – sako M. Laužikaitė.
Manifestą oficialiai pristatys ir patvirtins mokyklų atstovai – mokytoja Vilija Morkūnaitė iš Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos, ketvirtos klasės mokinys Nikita Šajevas iš Kauno „Vėtrungės“ pradinės mokyklos ir M. Laužikaitė. Specialioje manifesto lentoje jie įspaus savo delnus – tai taps ženklu manifestui sklisti po Lietuvą.
Pasak mokytojos V. Morkūnaitės, dalyvauti manifesto patvirtinime jai itin svarbu, nes tai yra bendras „Kūrybinių partnerysčių“ projekte dalyvavusių žmonių darbas. „Tai, ką mokytojai ir mokiniai suprato apie kūrybišką mokymąsi, ką jie atrado, turi būti pastebėta, išgirsta ir įvertinta. Nesinorėtų, kad šis manifestas liktų ir taptų dar vienu gražiu pasakymu ir parašymu. Norėtųsi, kad tai būtų gyva. Tokią aš matau manifesto perspektyvą“, – mintimis dalinasi mokytoja.
Savo delno antspaudą prie manifesto tezių paliksiantis ketvirtos klasės mokinys N. Šajevas, anot M. Laužikaitės, simbolizuoja vieną pagrindinių „Kūrybinių partnerysčių“ projekto vizijų – mokytis, ieškoti ir keistis. Beveik prieš dvejus metus projekte pradėjęs dalyvauti mokinys iš pradžių buvo pasyvus, sunkiai įsitraukė į kūrybines veiklas, laikėsi atokiai. Tačiau po kurio laiko susidomėjo ir pradėjo aktyviai dalyvauti tiek klasės, tiek mokyklos gyvenime.
Nikitos mokytoja Rykantė Šimkūnaitė pasakoja, kad berniukas turėjo ir mokymosi, ir bendravimo sunkumų, jam būdavo sunku pritapti prie bendraklasių. Berniuko elgesys pradėjo keistis po vienos projekto metu įvykusios išvykos į miestą metu, kai vaikai turėjo užrašinėti įvairiose vietose girdimus garsus. Kaip teigia mokytoja, įvyko lūžis – Nikita susidomėjo veikla, nenustojo fiksuoti garsų visą dieną. Jos pabaigoje prisipažino – tai buvo geriausia jo gyvenimo diena. Po šios išvykos pasikeitė ir berniuko požiūris į mokymąsi.
Vėliau aktorių vedamuose kūrybiniuose užsiėmimuose atsiskleidė Nikitos aktoriniai gabumai. Dabar berniukas ne tik organizuoja ir veda daugelį mokyklos renginių, bet juose ir vaidina.
„Šiame projekte buvo viskas, ką aš mėgstu daryti – piešti, rašyti, klausyti, skaičiuoti. Kai man įdomiai pasakoja, man norisi įsiklausyti. Kai man įdomu, aš noriu daugiau dirbti. Kai man smagu, aš nenoriu blogai elgtis. Čia taip pat, kaip žiūrėti filmą. Kai filmas būna įdomus, jį gali ilgai žiūrėti. Žiūrėti tą patį filmą net keletą dienų iš eilės. Taip ir su darbais“, – pasakoja N. Šajevas.
Jis prisipažįsta, jog „Kūrybinių partnerysčių“ projekto metu bei vėliau susirado naujų draugų, įgijo drąsos užkalbinti ir bendrauti su bendraamžiais, pasiūlyti jiems pagalbą, kartu su jais dirbti.
Teigiamus Nikitos elgesio ir pasaulėžiūros pokyčius pastebėjo ir jo tėveliai. „Iki projekto Nikitai sunkiai sekdavosi bendrauti su bendraklasiais, dalyvauti kolektyvinėje veikloje, tačiau po projekto tapo draugiškesnis, ramesnis, pradėjo teigiamai žiūrėti į gyvenimą. Kūrybinė veikla suburia vaikus, moko juos drąsos, tolerancijos, susikaupimo. Jie pradeda nebebijoti reikšti savo minčių – net pačių netikėčiausių“, – apie „Kūrybinių partnerysčių“ programą mintimis dalinosi Nikitos tėveliai.
Šiemet „Kūrybinių partnerysčių“ projekte dalyvauja 97 Lietuvos mokyklos, iš kurių 45 – pirmuosius mokslo metus. Programoje, kuri Lietuvoje prasidėjo 2011 metais, jau dalyvavo 4000 įvairaus amžiaus moksleivių.
Projektą „Kūrybinės partnerystės“ inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, iš dalies remia Europos socialinis fondas, projektą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.
Išlaisvinti smalsumą, legalizuoti jausmus, pastebėti asmenybę. Tai tik kelios pirmo Lietuvoje manifesto už kūrybišką mokyklą tezės. Jis oficialiai bus pristatytas rytoj, gruodžio 6 dieną, parodoje „Mokykla 2013“. Manifesto atsiradimą įkvėpė mokytojai ir mokiniai, kurie jau trečius metus dalyvauja Lietuvos mokykloms skirtame projekte „Kūrybinės partnerystės“. Nuo rytojaus pritarti manifestui bus kviečiami visi norintys.
