Mokyklos turi daug galimybių integruoti kūrybiškumą į bendrąjį ugdymą
Lietuvos švietimo sistemos teisės aktai nustato, kaip į bendrąjį ugdymą integruojamas kūrybiškas mokymasis, o mokyklos turi plačias galimybes pačios nuspręsti, kaip ir kokios praktikos gali būti taikomos bendrajame ugdyme, kaip organizuoti mokymosi ir ugdymo procesą. Tai konstatuota šiemet surengtuose mokymuose mokytojams, kurie dalyvauja „Kūrybinių partnerysčių“ „2011 – 2012 metų Tyrinėjančių mokyklų“ programoje ir, drauge su mokiniais bei kūrėjais siekia pokyčių mokykloje įgyvendindami kūrybiško mokymosi projektus ir tyrinėdami unikalius vienos klasės ar tikslinės moksleivių grupės ugdymo iššūkius.
„Kūrybinės partnerystės“ – vienas smagiausių projektų, bet kartu ir sudėtingiausias, nes šiuo metu sunkiai prognozuojama, kas bus sukurta projekto metu, kokie patyrimai, lūkesčiai susiformuos, kokie poreikiai išryškės“, – sakė „Kūrybinių partnerysčių“ projekto ekspertė, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros prie Švietimo ir mokslo ministerijos Politikos analizės skyriaus metodininkė, daktarė Vaiva Vaicekauskienė. Pasak jos, vienas svarbiausių „Kūrybinių partnerysčių“ tikslų – suteikti pasitikėjimo eksperimentams, įrodantiems, kad kūrybinės veiklos gali būti pilnavertiško mokymosi proceso dalis.
„Švietimo teisė šiuo metu leidžia daug daugiau, negu dažnu atveju mokyklos pasinaudoja. Nepasinaudoja dėl to, kad tik pastaraisiais metais ugdymo planai buvo liberalizuoti, anksčiau lyg ir nebuvo tradicijos, o griauti įprastą konvejerinį mokymąsi kartais būna sunku tiek mokytojams, tiek ir mokykloms. Nes darai kažką kitaip, ir tas „kitaip“ sukuria įvairių planavimo, mokytojų darbo krūvio paskirstymo ir perskirstymo, mokytojų rengimosi pamokoms, pačių pamokų organizavimo ir jų derinimo su neformaliu ugdymu problemų, ir dėl to kai kurie dalykai stringa“, – pasakojo dr. V. Vaicekauskienė.
Mokyklos priima sprendimus
Kiekviena mokykla, siekdama integruoti kūrybišką mokymąsi į bendrąjį ugdymą, pasak dr. V. Vaicekauskienės, savarankiškai gali priimti sprendimus dėl ugdymo proceso intensyvinimo, dalykų integravimo, laikinųjų mokinių grupių sudarymo, o patį ugdymo procesą įgyvendinti pamokų ar kitomis formomis (projektų, pažintinių ekskursijų ir kt.).
Mokykloms, be kita ko, suteikta teisė priimti sprendimus dėl dalykui skiriamų pamokų skaičiaus didinimo ir mažinimo, dėl pamokų perskirstymo, pažintinės veiklos organizavimo, neformaliojo švietimo pasiūlos, pasirenkamųjų dalykų pasiūlos ir organizavimo būdų, priimti sprendimus dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų, o svarbiausia – apsispręsti dėl neformalaus švietimo organizavimo formų.
Rengdami mokyklos ugdymo planą, mokyklos administracijos atstovai bei mokytojai kūrybiško mokymosi praktikų taikymą gali pagrįsti LR Švietimo įstatymo, bendrųjų ugdymo planų nuostatomis bei pasitelkdami Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo sampratas, kurios yra išdėstytos Bendrosiose ugdymo programose.
Mokymasis gali būti įdomus
„Kūrybinių partnerysčių“ programos idėjoms įgyvendinti palankios ne tik Bendrųjų ugdymo planų nuostatos, bet ir kai kurios integruojamosios programos. Štai, pavyzdžiui, Bendrųjų kompetencijų ugdymo 5-10 kl. Kultūrinio sąmoningumo integruojamosios programos uždaviniai (padėti mokiniams suvokti kultūrinio sąmoningumo reikšmę, formuotis asmeninį kultūrinį tapatumą, pažinti ir išbandyti kultūrinės raiškos galimybes...) itin glaudžiai siejasi su „Kūrybinių partnerysčių“ programos tikslais. „Kūrybinių partnerysčių“ programos tikslai taip pat atliepia ir Mokymosi mokytis, ir Komunikavimo integruojamąsias programas, kuriomis siekiama, kad mokiniai pažintų save kaip besimokančiuosius, ugdytųsi sėkmingam mokymuisi būtinas nuostatas (Mokymosi mokytis integruojamoji programa), gebėtų tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti, ugdytųsi sėkmingam komunikavimui būtinas geranoriško bendravimo ir tolerancijos nuostatas (Komunikavimo integruojamoji programa).
Dr. V. Vaicekauskienė pasidžiaugė, kad „Kūrybines partnerystes“ renkasi tos mokyklos, kurios supranta būtinybę keistis, daryti mokymąsi patrauklesniu bei yra pasiryžusios kurti ir eksperimentuoti, kūrybiškus mokymosi metodus integruodamos į bendrąjį ugdymą. „Mokytojai kelia klausimus, laukia naujų metodų ir domisi kolegų patirtimi“, – pastebėjo Dr. V. Vaicekauskienė.
„Kūrybinių partnerysčių“ projektuose šiuo metu dalyvauja 43 Lietuvos mokyklų mokytojai, mokymų metu, be kita ko, supažindinami su pokyčių fiksavimo ir veiklų įvertinimo metodika, galimybėmis pasikonsultuoti su mentoriais – „Kūrybinių partnerysčių“ specialistais iš Jungtinės Karalystės.
