Liko savaitė pateikti paraiškas atrankai į „Kūrybinių partnerysčių“ projekto „Pokyčių mokyklų“ programą
Iki birželio 22 dieną – penktadienio – laukiamos paraiškos iš „Tyrinėjančių mokyklų“ programą vykdžiusių „Kūrybinių partnerysčių“ mokyklų. Jos kviečiamos tęsti projektinę veiklą bei imtis didesnės apimties – mokyklos ir vietos bendruomenę įtraukiančių projektų įgyvendinimo.
„Pokyčių mokyklomis“ gali tapti tik jau „Tyrinėjančių mokyklų“ programoje dalyvavusios mokyklos, išbandžiusios kūrybiško mokymosi metodus nedidelėje tikslinėje grupėje. Programa „Pokyčių mokyklos“ skirta išbandytam kūrybiškam mokymuisi įtvirtinti visos mokyklos kasdienėje veikloje. Programoje „Pokyčių mokyklos“ rengiami nuo 1 iki 3 kūrybiško mokymosi projektų, kurie įtraukia 50–100 mokinių ir bent 6–10 mokytojų.
Postūmis pokyčiams mokyklos ir vietos bendruomenėse
Programa „Pokyčių mokyklos“ orientuota į visą mokyklą apimančius plačius ir tvarius pokyčius, todėl dalyvaujančios mokyklos turėtų būti pasiryžusios ieškoti būdų iš esmės pakeisti mokyklos bendruomenės požiūrį į mokymą ir mokymąsi bei siekti plėtoti kūrybišką mokymąsi mokykloje. Pagrindinis programos „Pokyčių mokyklos“ tikslas: kūrybiško mokymosi įtvirtinimas kasdienėje mokyklos veikloje.
Į programą „Pokyčių mokyklos“ 2012–2013-iems mokslo metams bus atrinktos mokyklos, jau dalyvavusios programoje „Tyrinėjančios mokyklos“. Mokyklų kūrybiško mokymosi projektų tikslinės grupės turi būti sudarytos iš 1–12 klasių mokinių iki 18 metų amžiaus, besimokančių pagal Lietuvos bendrojo ugdymo programas.
Iš 2011–2012 m. m. programoje „Tyrinėjančios mokyklos“ 43 dalyvaujančių mokyklų bus atrinktos bent 30 mokyklų dalyvauti 2012–2013 m. m. „Pokyčių mokyklų“ programoje.
Į programą „Pokyčių mokyklos“ investuojami gerokai didesni ištekliai, nei į programą „Tyrinėjančios mokyklos“ – tai daug didesnės apimties ir didesnių įsipareigojimų reikalaujanti programa.
Tai reiškia, kad mokyklos gali gerokai daugiau dėmesio skirti kūrybiškam darbui, įtraukti daugiau mokinių ir gauti didesnes mokytojų profesinio tobulinimosi per praktines patirtis galimybes. Kadangi investicijos į „Pokyčių mokyklas“ yra didelės, reikia, kad mokyklos rimtai įsipareigotų keistis. Itin svarbu, kad mokyklos direktorius (-ė) ir administracija aktyviai remtų mokyklos dalyvavimą „Pokyčių mokyklų“ programoje: būtent mokyklos direktoriaus (-ės) ir administracijos aiškus pasiryžimas įtvirtinti kūrybišką mokymąsi mokykloje užtikrina sėkmingą šios programos įgyvendinimą ir tęstinumą.
Mokyklos vykdys didesnės apimties projektus
Programos „Pokyčių mokyklos“ dalyvės pirmiausia turės atlikti savo veiklos situacijos analizę kartu su kūrybos agentu pagal Kūrybiškos mokyklos vystymo modelį. Taip mokyklos kartu su kūrybos agentu atlieka visa apimančią mokyklos kūrybiškumo situacijos analizę ir nustato sritis, kurias būtina plėtoti ir tobulinti. „Pokyčių mokyklose“ per įgyvendinimo etapą, kaip ir programoje „Tyrinėjančios mokyklos“, vyksta kartu su kūrybos agentu suplanuota kūrybiško mokymosi veikla, tik jos apimtis yra didesnė, nei programoje „Tyrinėjančios mokyklos“: 1 didesnės apimties arba iki 3 mažesnės apimties kūrybiško mokymosi projektai, kurie turi vieną bendrą arba skirtingas tyrinėjimo sritis (pagal įsivertinimo pagal KMVM išvadas). Kūrybiško mokymosi pamokose tiesiogiai dalyvauja mokiniai, mokytojai ir kuriantys praktikai.
Įsiklausyti į mokinių nuomonę
Kaip ir planavimo etape, taip ir įgyvendinimo etape svarbus mokinių balsas, į kurį būtina nuolat atsižvelgti: diskutuoti su mokiniais apie pamokų organizavimą ir turinį ir kartu su mokiniais priimti sprendimus dėl kūrybiško mokymosi veiklos.
Vertinti mokinio nuomonę – kertinis programos „Kūrybinės partnerystės“ principas. Vaikai ir jaunimas turi dalyvauti mokyklos sprendimų priėmimo procese. Kūrybiško mokymosi projektai yra veiksmingiausi tada, kai mokiniams skiriamas svarbus vaidmuo planuojant, įgyvendinant ir vertinant kūrybiško mokymosi veiklas.
Svarbu, kad mokiniai prisiimtų atsakomybę už savo mokymąsi. Šio principo užtikrinimas dar svarbesnis programoje „Pokyčių mokyklos“. Reikalaujama, kad „Pokyčių mokyklos“ sudarytų „Kūrybinių partnerysčių“ darbo grupę, kurioje lygiomis teisėmis su mokyklos administracijos atstovais, mokytojais, kūrybos agentu dalyvautų ir mokiniai ir taip prisidėtų prie sprendimų priėmimo dėl kūrybiško mokymosi projektų mokykloje.
Programoje „Kūrybinės partnerystės“ dalyvaujančios mokyklos siekia kurti tyrinėjimu pagrįstą mokymąsi, suformuoti mokyklos bendruomenės nuostatą, kad mokymą ir mokymąsi būtina tobulinti kūrybiškais būdais. Svarbiausias programos aspektas yra partnerystė tarp mokyklos mokytojų, mokinių, vadovų, kitų mokyklos bendruomenės narių, kūrybos agento (-ės) ir kuriančių praktikų.
