Lietuvos mokyklose pradėti įgyvendinti kūrybiško mokymosi projektai
Vasario viduryje Vilniuje vyko regioniniai „Kūrybinių partnerysčių“ programoje dalyvaujančių mokytojų ir kuriančių praktikų susitikimai, kurių metu buvo gilinamos ir tobulinamos kūrybiško ugdymo žinios bei kompetencijos bei buvo kryptingai ir detaliai planuojamas darbas Lietuvos mokyklose. Kuriantys praktikai kūrybiško mokymosi projektus Lietuvos mokyklose pradėjo įgyvendinti jau nuo sausio mėnesio pabaigos.
Dvi dienas vykusių susitikimų metų kuriantys praktikai vieni kitiems pristatinėjo detalius atskirų sesijų su mokytojais ir mokiniais planus: koks konkrečios sesijos tikslas, kaip, kokiomis veiklomis to tikslo/-ų bus siekiama, kaip bus atliekama refleksija. Pratinosi aiškiai kalbėti apie tai, kodėl suplanavo vienokią ar kitokią veiklą.
„Detalus planavimas, aiškus artikuliavimas yra itin svarbus kuriantiems praktikams bendraujant ir dirbant su mokytojais. Svarbu, kad ir mokytojai, ir mokiniai suprastų veiklos prasmę ir tikslą“, – sakė Agnė Norkutė, kūrėjų grupės narė.
Daug dėmesio susitikimuose buvo skirta diskusijoms, kaip į mokymąsi įtraukti sudėtingus vaikus, kurie mokykloje, pasak kūrėjų grupės narės, vis dar demonizuojami, neretai „nurašomi“, su jais nenorima ir nemokama dirbi.
„Visuomenėje apie tokius vaikus netyla kalbos. Tiesa, tos kalbos dažnai tarpsta bulvariniame lygyje. Visgi psichologai tokius vaikus siūlo vadinti ne „probleminiais vaikais“, bet „vaikais, kurie turi problemų”. Mes įsitikinę, kad su kiekvienu mokiniu įmanoma dirbti. Reikia tik atidumo jo pomėgiams, norams, mintims. Kaip rodo patirtis, projekte dalyvaujantiems žmonėms pavyksta tokius vaikus konstruktyviai įtraukti ir sudominti mokslu“, – teigia „Kūrybinių partnerysčių“ atstovė.
Mokytojams skirtuose susitikimuose buvo gilinamasi į jų mėgstamas veiklas ir analizuojama, kaip jų elementai gali praturtinti įprastą mokymosi procesą.
„Vieni mokytojai mėgsta auginti gėles, kiti keliauti, dar kiti žaisti šachmatais ar rengti arbatos gėrimo ceremonijas. Mąstėme, kaip tam tikrus šioms veikloms būdingus mąstymo įpročius, principus, požiūrius galima pritaikyti dirbant su vaikais. Juk, pavyzdžiui, arbatos gėrimo ceremonija nėra paprastas užsiėmimas. Ji moko atidumo, susikaupimo, pagarbos kitam žmogui“, – pasakoja A. Norkutė.
Vėliau mokytojai gilinosi į mokinių pomėgius ir jų pritaikymą mokantis. A. Norkutė įsitikinusi, kad šiandien mokytojams svarbu jungti kuo daug skirtingų kontekstų, stengtis domėtis tuo, kuo domisi ir jų mokiniai.
Iš viso programoje „Kūrybinės partnerystės“ jau dalyvavo daugiau nei 130 Lietuvos mokyklų, beveik 9 tūkst. moksleivių, daugiau nei 2 tūkst. mokytojų. Šiais mokslo metais „Kūrybinių partnerysčių“ programa vyksta jau ketvirtuosius metus. Joje dalyvauja 27 Lietuvos mokyklos. Pirmą kartą ji pritaikoma ir 5 socializacijos centruose.