Kūrybiškus mokslo metus pradėjo nuo pažinties etapo

Spalio mėnesį Klaipėdoje ir Vilniuje vyko įvadiniai seminarai į projekto programas „Tyrinėjanti mokykla“ ir „Pokyčių mokykla“, „Tyrinėjanti mokykla kubu“. Šiemet prie gausios projekto bendruomenės prisijungė 45 naujos mokyklos, kurios dalyvaus programoje „Tyrinėjanti mokykla“. Mokyklų atstovai dviejų dienų įvedimo į programą renginiuose susipažino su „Kūrybinių partnerysčių“ projektu, ruošėsi darbui su kūrybos agentais, diskutavo apie pokyčius, kūrybiškumą, mokėsi naujų darbo metodų. Paklausti, kodėl nusprendė dalyvauti projekte, daugelis pabrėžė: „Norėjosi žibančių vaikų akių, nusibodo monotonija – reikia kažką keisti.“ 

„Vienas iš šių renginių tikslų – sustiprinti ir įkvėpti, padrąsinti, palyginti savo patirtį su kitais, pajausti bendrystę ir pradėti darbą. Svarbu, kad mokytojų ir agentų suvokimas apie artėjantį darbą kartu būtų panašus, jie noriai bendradarbiautų tarpusavyje, būtų komanda“, – pasakoja Vilija Navickaitė, projekto „Kūrybinės partnerystės“ mokyklų grupės narė. 

Spalio 1 bei spalio 9 vienos dienos renginiuose dalyvavo ir „Pokyčių mokyklos“, ir „Tyrinėjančios mokyklos kubu“. Toliau projekte dalyvauja 52 mokyklos. Šie renginiai skirti jau programoje dalyvavusioms mokykloms. Jų metu buvo diskutuojama apie ugdymo paradigmas, pokyčių procesą, dėmesys skiriamas bendradarbiavimui, kūrybiško mokymosi temai, dalijamasi patirtimi iš ankstesnių metų. Mokyklų atsovai reflektavo apie kūrybiško mokymosi prasmę, refleksijos naudą ugdymo procese, pasitikėjimą vaiko galimybėmis bei asmeninį profesinį tobulėjimą. 

Diskusijose iškelti klausimai verčia suabejoti nusistovėjusiomis normomis ir požiūriu į ugdymo procesą: „Negi egzaminui paruošti galima tik su kreida ir lenta ar vadovėliu?“ Kitokį mokymąsi išbandę ir užsikrėtę „kūrybiškumo virusu“ mokytojai yra pasiryžę toliau bendradarbiauti su kūrėjais siekiant kūrybišką mokymąsi paversti mokyklos kasdienybe, nes: „Mokinių smalsumas pasileidžia tokiu greičiu, kad mokytojui belieka tik pasiraitoti rankoves ir kelnes ir bėgti iš paskos.“ 

Susitikimo metu mokytojai dalijosi pastebėjimais apie tai, ką jiems suteikė kūrybiškas mokymasis, pristatė savo mokyklų pavyzdžius, koks buvo kūrybiško mokymosi poveikis, kaip jautėsi pradėdami taikyti refleksijos metodą, samprotavo apie pasitikėjimą mokiniais ir jų galimybėmis: „Mokytojai linkę nuvertinti vaikus, bet kai sudarai sąlygas vaikui, jis atsiskleidžia. Pasikeitus užduočių pobūdžiui išryškėja dar neatskleistos vaiko savybės.“ 

Visuose „Kūrybinių partnerysčių” renginiuose ypatingas dėmesys skiriamas partnerystei, kai sudaromos sąlygos visiems mokytis ir veikti. Projektas skatina ne tik mokyklų ir kultūrinio sektoriaus atstovų partnerystę, bet ir mokinių bei mokytojų, visos mokyklos bendruomenės bendradarbiavimą. Diskusijose apie partnerystės reikšmę jau dalyvavusių mokyklų mokytojai reflektavo: „Supratau partnerystės svarbą: norėčiau mokykloje turėti tokius partnerius kaip agentas ir praktikas. Mes vieni kitus palaikėme – norisi tą turėti tarp kolegų.“ „Esu įnirusi į partnerystę, supratau, kad pastebiu galimybes. Po projekto mūsų pradinė mokykla ėmė aktyviai išnaudoti partnerystę – su savanoriais, įvairiomis išorės organizacijomis (greitąja pagalba, transplantacijos centru ir t. t.). Mokykla pati turi išeiti į išorę, pati turi ieškoti partnerių. Pradėjome bendrauti su pensininkėmis – buvusiomis virėjomis, mezgėjomis ir kitų sričių specialistėmis, kurios daug žino, turi laiko, nori bendrauti – mokyklai tai naudinga. Svarbu nelaukti, kol jie pas mus ateis.“ 

Šiemet „Kūrybinių partnerysčių” projekte dalyvauja net 97 mokyklos, kurios siekia kitaip planuoti ir organizuoti ugdymo procesą, sudarant sąlygas tiek mokinių, tiek mokytojų bei kūrėjų kūrybiškumo ugdymui(si). Kaip pastebėjo viename iš renginių dalyvavusi mokytoja: „Mes labai mėgstame kaltinti kitus, o reikia po 20 metų atsistoti iš savo patogios kėdės ir tiesiog padaryti kitaip.“ 

Mokytojai nusprendė, kad sėkmingam planavimo etapui svarbiausia išsigryninti problemą, pilnai įtraukti tiek mokytojus, tiek mokinius bei žinoti, ko siekia; įvardinti kriterijus, kuriais bus vertinama sėkmė. Tuomet galima išsikelti bendrus tikslus, suburti motyvuotą komandą, aptarti lūkesčius ir pasiskirstyti atsakomybėmis. 

Šiuo metu agentai jau pradėjo darbą daugelyje mokyklų, planavimo etapas įgauna pagreitį. Vasario – kovo mėnesiais mokytojai susitiks jau regioniniuose renginiuose, dirbs mažesnėse grupėse, ruošis darbui su praktikais.