Kūrybingi vaikai – mokyklos ašis
„Kūrybinių partnerysčių“ sūkuryje
Vienas iš svarbiausių Švietimo ir mokslo ministerijos ugdymo politikos prioritetų – išlaisvintas kūrybingumas. Ši tendencija žadina tikėjimą, kad švietimo sistemoje daugės prasmingų darbų ir pokyčių.
Parodoje „Mokykla 2012“ vyko diskusija „Kaip kūrybingumą paversti kasdieniu mokyklos įpročiu?“ Ją vedė projekto „Kūrybinės partnerystės“ vadovė Milda Laužikaitė. („Kūrybinių partnerysčių“ programa Lietuvoje įgyvendinama nuo 2011 m. rudens. Projekte dalyvauja daugiau kaip šimtas kūrėjų profesionalų iš įvairių meno, kultūros ir mokslo sričių. Jo esmė – mokyklų bendruomenių ir kultūros bei kūrybinio sektoriaus profesionalų bendradarbiavimas.)
Kūrybingo mąstymo įpročiai
Nagrinėjant temą „Kaip kūrybingumą paversti kasdieniu mokyklos įpročiu?“ jau nesigilinta, kodėl kūrybingumą būtina ugdyti. Diskusijoje dėmesys kreiptas į šiuos klausimus: kaip, kokiomis priemonėmis ugdyti kūrybingumą; kokie nauji reiškiniai būdingi kūrybiškai ar siekiančiai keistis kūrybiškumo link mokyklai; koks mokytojo vaidmuo ugdant kūrybingą mokinį ir kt.
M. Laužikaitė pateikė konceptualių modelių pavyzdžių, pagal kuriuos dirba „Kūrybinių partnerysčių“ dalyviai ir kurie buvo tobulinami stebint tyrėjams bei mokslininkams.
Reikšmingiausi penki kūrybingo mąstymo įpročiai: vaizduotė, smalsumas, atkaklumas, nuosekli praktika, bendradarbiavimas. Tai iš esmės praplečia tradicinę kūrybingumo sampratą. Kūrybingumas, anot M. Laužikaitės, nėra vien lakios vaizduotės veikla ar tik tai, kas gražu, linksma, smagu. Kūrybingumas – tai atkaklumas, gebėjimas susikaupti, nusiteikimas tęsti pradėtą veiklą.
Kryptingas amato mokymasis, gebėjimas dirbti nuosekliai daug metų, techninių įgūdžių tobulinimas ar panašūs dalykai taip pat yra kūrybingumas. Kūryba – ir tai, kas prasminga, kruopštus, ilgas darbas.
Pamoka troleibuse
„Koks yra kūrybingas žmogus?“ – klausė diskusijos vedėja kino režisieriaus, projekto „Kūrybinės partnerystės“ kuriančio praktiko Marato Sargsijano (Marat Sargsyan).
Jaunas menininkas pabrėžė žodį „kurti“, kuris, jo manymu, kilęs iš veiksmo – užkurti ugnį. Apskritai kūryboje veiksmas turįs didžiausią reikšmę, yra vienas iš svarbiausių dalykų.
Savitos kino režisieriaus mintys ir apie mokyklos erdvę. „Aš irgi neišvengiau vaikystės. Mokykla man buvo kalėjimas, – nuoširdžiai prisipažino Maratas. – Kalėjimas, į kurį esi priverstas nuolat eiti ir sėdėti. Man mokykla buvo patalpos, klasės. Esu įsitikinęs – tą statinį reikia „nugriauti“. Būtų nuostabu, jei mokytojas ryžtųsi pamoką vesti, pavyzdžiui, troleibuse, o jo mokiniai būtų keleiviai. Manau, kad tokie kardinalūs pokyčiai pakeistų erdvės suvokimą. Apskritai erdvė yra itin svarbi. Kasdien klasėje sėdinčio vaiko energetinė, dvasinė erdvė yra „užmušama“...“
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotojos akademinei veiklai Gintautės Žemaitytės nuomone, vaikus labiausiai motyvuoja pasitikėjimas. Vaikai
dabar kitokie – laisvi, o dauguma mokytojų užaugę nelaisvoje Lietuvoje.
Kūrybiškumas būtinas, nes kitaip vaikas neišvengiamai užsisklendžia savyje, jo nedomina nei erdvė, kurioje mokiniai atskirti nuo mokytojų, nei pastatas, kurį jie norėtų, kaip neretai sako, susprogdinti...
Mokytojų padėtis sudėtinga, nes jie privalo į vaikų galvas „įdėti“ daug informacijos, žinių, dėsnių. Galiausiai yra egzaminai. Kaip suderinti tai, ką sako „kūrybininkai“ – reikia kūrybingai, reikia to, reikia ano – su tuo, kad vaikas turi daug ko išmokti...
Įdomus mokytojas
Anot Marato, mokytojas privalo sugebėti užkurti ugnį ir ją valdyti, kad procesas nevirstų chaosu. Kino režisierius pabrėžė, jog mokytojai labai daug dirba ir kasdien – rutininius darbus: ruošiasi, ateina, moko, stebi.
Bet užtektų truputį kitokio požiūrio, pasak menininko, ir visa ta energija tiesiog sužydėtų, aplinkui tuoj pat taptų spalvota. Ir vaikai mokytojo asmenyje neturėtų matyti vien nuobodų, nekintantį, stereotipišką vaidmens atlikėją.
Kas yra mokytojas? Žmogus, mokantis, kaip gyventi ir suvokti pasaulį. Mokytojas turėtų priimti vaikų žaidimo taisykles. Dabar mokytojo stereotipas toks: čia yra mokytojas, ten – vaikai. Taip negali būti. Tai jau priešprieša. Mokytojas turi pateikti netikėtumų.
Netikėtas mokytojas yra įdomus. Niekam nepatiktų filmai, kuriuose keistųsi tik dialogai, o veiksmas vyktų vis tas pats.
Mokykla – „pozityvi mama“
Pedagogė Violeta iš Klaipėdos ugdymo įstaigos, kurioje dirbo kuriantis praktikas Maratas, paliudijo nepaprastą M. Sargsijano charizmą. Violeta teigė, kad 25 vaikai, su kuriais dirbo kino režisierius, visiškai pasikeitė.
Anksčiau jie buvo užsisklendę savyje, tyleniai, dabar – drąsūs, atvirai reiškiantys savo nuomonę, veržlūs. Pedagogai tik pečiais gūžčioja. 25 vaikai ir mokytojai mokėsi kino meno...
Psichologės Aistės Jasaitytės-Čeburiak nuomone, vaikų įsitraukimas į ugdymo procesą išties nelengvas. Dar stipriai įsišaknijęs mokinių skaidymas į gabius ir negabius, pajėgius ir nepajėgius.
Tada vaikai save ir suvokia taip, kaip yra grupuojami. Mokyklose aktuali atskirties problema. Pasak psichologės, silpnas mokytojų ir mokinių ryšys – dar viena didžiulė bėda. Mokiniai iš žemesnio socialinio sluoksnio, socialinę atskirtį patiriantys vaikai gyvena labai sunkiomis sąlygomis. Mokykloje jie gauna pavalgyti, o tai motyvuoja į
ją ateiti. Kita vertus, su tokiais vaikais itin sunku dirbti.
Tam reikia labai daug pakantumo. Nevalia šitokių vaikų nuvertinti. Paskatinimas, pagyrimas, pastebėtos gėrio užuomazgos nors ir mažuose darbeliuose ar elgesyje – itin svarbūs ugdymo momentai. Mokykla – „pozityvi mama“, suvokianti ribas...
Programos – aukštyn kojomis
Diskusijoje dalyvavęs Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis pažymėjo, kad dabar mokytojai turi laisvę patys sukurti ugdymo planą.
Ugdymo programos, anot jo, apverstos aukštyn kojomis ir leidžia viską daryti. Kursą galima intensyvinti, glaudinti, praplėsti – mokykla pati nusprendžia.
Centro direktorius paragino diskusijos klausytojus ir dalyvius išdrįsti... „Kūrybinių partnerysčių“ programa, tikino vadovas, nėra vienadienis, lokalus reiškinys.
Diskusijos pabaigoje M. Laužikaitė pabrėžė, kad „Kūrybinių partnerysčių“ programa – mėginimas kurti šiuolaikiškas prasmes, išlaisvinti kūrybingumą, bet kartu ji padeda suvokti ir veikti įnoringas gyvenimo, pasaulio prasmes, esančias mūsų aplinkoje...
