„Kūrybinės partnerystės“ Vilniaus Licėjuje tarėsi apie kūrybiškumo ir akademiškumo dermę
Efektyvesnio mokymosi galimybės, atsiveriančios bendradarbiaujant kūrėjams ir mokytojams, balandžio 17 d. aptartos Vilniaus Licėjuje surengtoje tradicinėje moksleivių spaudos konferencijoje. Tikri pokyčiai, šiuo metu vykstantys 80 Lietuvos mokyklų, atsiskleidžia vaikams, mokytojams ir kūrėjams bendradarbiaujant „Kūrybinių partnerysčių“ projekte.
„Šiais laikais jaunam žmogui, siekiančiam pažinti pasaulį ir gebėti jame prasmingai gyventi, ypač svarbu turėti laisvą dvasią ir kūrybingą protą. „Kūrybinių partnerysčių“ projektas pažadina neatskleistus gebėjimus, skatina entuziazmą ir iniciatyvą bei išlaisvina kūrybinę energiją“, – įsitikinęs antrus metus projekte dalyvaujančio Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Licėjui taip pat reikia pokyčių
Dabar Licėjus dalyvauja „Pokyčių mokyklų“ programoje. Įsijausti į 1863 – 64 metų sukilimo istorinį laikotarpį rekonstruojant to laikmečio ekonominį, kultūrinį, meninį bei švietimo kontekstą, ieškoti mokslo ir meno sąsajų praeityje bei giliau pažinti rašytojo Antano Baranausko kūrybą moksleiviams padeda net trys kuriantys praktikai: kino režisierius Tomas Smulkis, dailės pedagogas Adomas Danusevičius ir teatro režisierius Artūras Areima.
Mokydamiesi su kūrėjais ir gilindamiesi į mokomuosius dalykus, moksleiviai pastebėjo, kad tik derinant kūrybiškumą su akademiškumu galima pasiekti inovacijų, modernių išradimų bei atradimų. Anot jų, akademiškas mokslininkas, išmanantis savo sritį, bet nebūdamas kūrybingu, negalės sukurti ar atrasti nieko naujo, taip pat ir menininkai negebėtų nieko sukurti neturėdami akademinių žinių.
Svarbiausia – dalintis patirtimi
Nuolatinis mokytojų bendradarbiavimas, dalijimasis patirtimi, reflektyvus patirčių aptarimas, pasak tarptautinio kūrybiško mokymosi eksperto iš Jungtinės Karalystės Paulo Collardo, yra galingas profesinio tobulėjimo bei mokymosi kokybės gerinimo įrankis.
„Tarptautiniai tyrimai nuolat atkreipia dėmesį į tą faktą, kad gera refleksijų praktika tarp mokytojų daro pačią didžiausią įtaką mokymosi kokybės gerinimui. Pastarosiomis dienomis mano aplankytose mokyklose, kuriose stebėjau kitus „Kūrybinių partnerysčių” sėkmės Lietuvoje įrodymus, patvirtina, kad būtina skatinti nuolatinę mokytojų bei mokinių refleksiją”, – sakė P. Collardas, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Kūrybiškumas, kultūra ir edukacija” („Creativity, culture and education”) vadovas.
P. Collardo įspūdžius papildė Ugdymo plėtotės centro vykdomo kūrybiško mokymosi projekto „Kūrybinės partnerystės” vadovė Lietuvoje Milda Laužikaitė.
„Gilindami mokytojų kompetencijas ir stiprindami mokyklą kaip organizaciją, matome didžiulį „Kūrybinių partnerysčių” potencialą. Kūrybingumo ugdymas šiandien mokykloms leidžia atrasti požiūrius į mokymąsi ir mokymosi būdus, kurie padeda besikeičiančią švietimo paradigmą įgyvendinti praktikoje”, – kalbėjo vadovė.
Mokykla tampa atsiveriančia erdve pokyčiams
M.Laužikaitė taip pat pasakojo, jog antrus mokslo metus Lietuvoje vykdant „Kūrybinių partnerysčių” projektą, į mokyklas pakviesta daugiau mokslininkų. Naudodamiesi kūrybiško mokymosi metodais ir drauge su mokytojais kurdami pamokų scenarijus, nuosekliai dalindamiesi žiniomis, kūrėjai ir mokytojai, derindami kūrybiškumą ir akademiškumą mokykloje, praturtina bendrojo ugdymo procesą.
Ugdymo plėtotės centro direktoriaus Giedriaus Vaidelio teigimu, „Kūrybinių partnerysčių” projektas praktiškai įgyvendina Švietimo strategijos tikslus, ugdydamas kūrybiškumą, skatindamas kūrėjų ir mokytojų bendradarbiavimą, profesinį tobulėjimą, puoselėdamas šiuolaikišką požiūrį į mokymąsi..
„Mums tikrai džiugu, kad į bendruomenes – į mokyklas – ateina kūrėjai, kūrybiški žmonės, kurie atneša žinią, jog kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo - projekto kūrėjas. Kiekvienas žmogus gali kažką padaryti, o kada sustoja keli, kai jūs bendrai sueinate į vieną vietą, jūs galite sukurti netikėtus, visų lūkesčius pranokstančius produktus. Tokie projektai sukuria galimybes ir erdvę, kur dera formalusis ir neformalusis ugdymas”, – kalbėjo G. Vaidelis.
UPC direktorius moksleivius kvietė susimąstyti, ar daug skiriasi kūrybiškumas nuo verslumo, pilietiškumo, atsakingumo, pareigingumo, nuo gero gyvenimo. Susirinkusieji Licėjuje pritarė, kad kūrybiškumas ne tik padeda mokytis, bet ir ugdo savarankiškus, iniciatyvius, nevengiančius iššūkiu bei atsakomybės piliečius – ateities profesijų ir darbo vietų kūrėjus.
