Kūrybiškumo tema yra tapusi viena iš madingiausių temų, tačiau (o gal kaip tik dėl to) pačios kūrybos sąvokos turinys vis mažiau apmąstomas. Mano Vilniaus Universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro ir Filosofijos katedros profesorius, habilituotas daktaras Tomas Sodeika.
Apie kūrybos ir ugdymo prasmės paieškas išsamiai diskutuota 2012 metų birželio 7 - 8 dienomis Vilniuje vykusiame tarptautiniame Forume kūrybingumui ugdyti. Dr. T. Sodeikos moderuojama diskusija sulaukė bene didžiausio forumo dalyvių susidomėjimo.
Pasak T. Sodeikos, mes net nesusimąstome apie tai, jog kiekviename žmogiškosios kūrybos akte glūdi du vienas kitam prieštaraujantys momentai:
1) visa, ką sukuria žmogus, pagausina tikrovės įvairovę (atsiranda tai, ko iki šiol nebuvo), tačiau 2) bet koks žmogiškos veiklos produktas yra „dirbtinis“ (t.y. netikras, iliuzinis).
Panašų ambivalentiškumą galima aptikti ir ugdymo srityje. Kultūra, kaip kūrybos ir ugdymo formuojama žmogiškumo terpė ir sykiu šių veiklų galimybės sąlyga, tapo tuo, ką J. Baudrillard'as siūlo vadinti „simuliakru“ – atvaizdu, „nieko bendra neturinčiu su tikrove.
Nenuostabu, jog vienintele šiuolaikinės kultūros funkcija vis labiau tampa: galimybės suteikimas, N. Postmano žodžiais tariant, „mirtinai nusipramogauti“.
