Kiekvienas
vaikas auga ir pražysta kaip gėlytė. Jis neišmano kaip tą daryti „teisingai“,
todėl daro be jokių regimų pastangų. Jis nesistengia geriau atrodyti arba būti
į ką nors panašus. Vaikas nežino kaip jis veikia tuos dalykus, kurių mes
neįstengiam nuveikti, nes „žinome“ kaip. Pasirodo mūsų žinojimas – tai tik
prisiartinimas prie durų už kurių slypi tikroji tiesa. Mes, dideli žmonės,
panašūs į nudžiūvusias dirbtines gėles, mes stengiamės būti panašūs į vieną ar
kitą žydėjimo standartą, bet mums nieko neišeina, nes jei žibuoklė pabandys
pražysti rože, tai bus liga. Esu mokytoja, nes noriu būti kuo arčiau tų, kurie
nesistengia būti panašūs į jokį standartą.
Išlaisvink žmogų, ir jis pradės kurti – yra pasakęs garsus prancūzų rašytojas A. de Sent Egziuperi. Mokėjimas kitaip pažvelgti į kylančias problemas, gebėjimas matyti tai, ko nemato kiti, kūrybiškas mąstymas ypač reikalingas šiandienos jauniems žmonėms. Kūrybiškas mokymas(is) svarbus, nes būtent jo dėka yra ugdomi mokinių kūrybiniai gebėjimai ir kūrybingai asmenybei reikalingos savybės. Kūrybiškai mokomi vaikai geba taikyti įvairius problemų sprendimo metodus, mokytojai skatinami kurti kūrybinei veiklai palankias aplinkas.
