Kuriantis praktikas Mykolas Natalevičius: meno edukacijos poveikis – akivaizdus
Kaip menas veikia ugdymo procesą? Kokie yra meno edukacijos privalumai? Kokių rezultatų gali duoti mokyklų ir kultūros įstaigų bendradarbiavimas? Šiuos klausimus gvildeno vakar vykusios Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro organizuotos diskusijos „Bendrojo meninio ugdymo ir meno edukacijos jungtys“ dalyviai. Joje savo patirtimi dalinosi ir „Kūrybinių partnerysčių“ kuriantis praktikas, kompozitorius Mykolas Natalevičius.
Diskusijoje kūrėjas skaitė pranešimą „Meno edukacijos projektų poveikis vertinant juos iš kūrėjo perspektyvos. Meno edukacijos veiklos menininko kūrybinėje praktikoje“. Jo metu jis pristatė „Kūrybinių partnerysčių“ projektą, jo veiklą ir reikšmę bei plačiau papasakojo apie meno edukaciją ir akivaizdų jos poveikį vaikams.
„Šiandien meno edukacija pasitelkiama ne tik dėl paties meno ir ne tik su menais susijusiose pamokose. Ji pagerina ir kitų disciplinų rezultatus, ugdo mokinių gebėjimus, jų drąsą, bendravimo įgūdžius, saviraišką“, – pasakoja M. Natalevičius.
Jo teigimu, menas veikia kaip savotiškas katalizatorius mokymosi rezultatams gerinti ir su ugdymo procesu susijusioms problemoms spręsti.
Apie meno poveikį bei dviejų sektorių – švietimo ir kultūros – bendradarbiavimą pristatydama OECD atliktą tyrimą „Menas menui? Meno edukacijos poveikis“ kalbėjo ir Janina Krušinskaitė, Kultūros ministerijos profesionalaus meno skyriaus vyriausioji specialistė. Vienas svarbiausių jos pranešime keliamų klausimų – kaip galima pamatuoti meno edukacijos poveikį?
Diskusijoje taip pat buvo aptartos problemos, kurios kyla mokykloms bendradarbiaujant su menininkais, bei sunkumai, su kuriais susiduria menų mokytojai?
„Diskusijos metu priėjome išvadą, jog viena didžiausių problemų – pačių mokytojų edukacija. Ne visos mokyklos gali suteikti mokytojams galimybę kelti kvalifikaciją. Todėl vaikus sunku parengti susitikimui su kultūra, jos supratimui“, – sako J. Krušinskaitė.
Daugiausiai, pasak jos, nukenčia šiuolaikinio meno edukacija, nes mokytojai nėra pakankamai kvalifikuoti, kad galėtų vaikams papasakoti daugelį šiuolaikinio meno procesų.
„Dažnai mokyklose meno istorijos pamokos baigiasi pasakojimais apie impresionizmą. Modernizmas ir postmodernizmas lieka pilkojoje zonoje. Vaikai pradeda nemėgti šiuolaikinio meno, nes mažai ką apie jį žino. Atsiduriame užburtame rate“, – teigia J. Krušinskaitė.
Kaip vieną iš išeičių iš šios situacijos ji įvardino aktyvų menininkų įsitraukimą į ugdymo procesą.
Ši diskusija buvo vienas iš pirmą kartą rengiamos kultūros edukacijos savaitės „Meno dūzgės“, vykstančios balandžio 14-18 dienomis, renginių.
