Rašau nuo pat mažens. Nuo tada, kai save prisimenu. Pradžioje – abėcėlės raides, paskui žodžius bei sakinius.
Iki dabar savo sukurtiems sakiniams išnaudojau milijoną žodžių. Dirbau žurnalistu ir kiekvieną dieną privalėjau rašyti, rašyti, rašyti.
Taip sugadinau kalną lapų, sugraužiau krūvą parkerių, išklibinau kelias kompiuterio klaviatūras, pratryniau keleto megztinių rankoves ir, žinoma, prie rašomojo stalo praleidau begales valandų.
O juk galėjau įgyti kitą profesiją. Gal net būti kosmonautu ar astrofiziku, ekonomistu ar teisininku. Bet visuomet buvo (ir vis dar yra) viena maža problema – šiame gyvenime nenoriu būti labai rimtas žmogus. Tebūnie dabar esu rašytojas, o kitame gyvenime suteiksiu galimybę sielai rinktis pačiai.
Dabar norisi daugiausia laiko skirti rašymui, nes rašymas yra pagrindinis raktas į neatrastą savo pasaulį. Tai pirmas žingsnis į kūrybingumą. Rašymas – tai pirma mūsų vaizduotės laisvė.
Kiekvienas yra kūrybingas ir kiekvienas savyje turi neatrastą pasaulį. Reikia tik prikelti jį ir suteikti laisvę jam veikti.
Noriu dalytis idėjomis ir kartu augti. „Kūrybinės partnerystės“ – vieta, suteikianti galimybę tai padaryti. |