Mantas Televičius
Esu dailininkas tekstilininkas, dailės terapeutas. Mane domina ne tik menų tarpdiscipliniškumas, bet ir kūrybiškumo, kūrybos nauda žmogaus gerovei. Savo kūryba stengiuosi užmegzti kontaktą su žiūrovu, sudominti jį, pasiūlyti įsitraukti į veiklą. Mano video instaliacijos, instaliaciniai tekstilės, tapybos ar fotografijos kūriniai ieško ryšio su žmogumi, jo vidumi ir virtualiu pasauliu. Kūryboje nesvetima ir socialiai jauri psichikos sveikatos tema.
Nors menų terapija ir menas – skirtingi dalykai, tačiau tiek vienam, tiek kitam reikalingas kūrybiškumas. Vienu atveju, kad sukurtum kuo geresnį, profesionalesnį, išraiškingesnį meno kūrinį, kitu, kad išmoktum per kūrybos procesą išreikšti pasąmoninius dalykus - užslėptas baimes, nerimą, psichologinius sunkumus, kuriuos dažnai nelengva išreikšti verbaliniu būdu. Čia kūrybos procesas pristatomas kaip kelias link problemų identifikavimo, savirealizacijos, socializacijos, nuotaikos gerinimo bei kūrybiškumo lavinimo.
Kūrybiškumo nauda aiškiai matoma ir ugdymo procese. 2011-2012 metais dalyvavau tarpdisciplininiame projekte ,,Neuronas“, kurio tikslas - per kūrybą moksleivius supažindinti su žmogaus smegenų veikla, sandara, psichikos sveikata, žalingų įpročių daroma žala žmogaus organizmui. Projekto rezultatai parodė, kad į mokymosi procesą įtraukus kūrybą, vaikams lengviau mokytis, suprasti, įsiminti, atpasakoti. Kūrybos procesas padėjo lengviau įsisavinti žinias sunkiau besimokantiems vaikams.
Darbe su suaugusiais esu integravęs nėrimą kaip socializacijos, atsipalaidavimo, nerimo mažinimo metodą. Vaikų krizių centre esame rengę socialinių įgūdžių grupes, su šių grupių nariais vaidinome mini spektaklius, kuriais spręsdavome sudėtingas gyvenimiškas situacijas. Vaikai nupiešdavo norimus, įsivaizduojamus ar į juos panašius personažus, juos iškirpus, jie tapdavo spektaklio veikėjais. Pastebėjau, kad per personažą, spendžiant kankinamas problemas, vaikams lengviau apie tai kalbėti, adaptuotis aplinkoje, suprasti vienas kitą.
Dailė – tekstilė, labai plati sritis. Iš darbo su žmonėmis praktikos žinau, kad įvairios tekstilės technikos gali būti kaip priemonė skatinanti bendravimą, naujų įgūdžių išmokimą ar prarastų lavinimą, darbo grupėje struktūrizavimą, kūrybiškumo skatinimą.
Nors dabar didžiąją laiko dalį skiriu menų terapijai ir darbui ligoninėje, stengiuosi nepamiršti kūrybos. Domiuosi psichiatrija, psichologija, botanika, filatelija. Dalyvauju įvairiuose projektuose, susijusiuose ne tik su menų terapija, bet ir su menu žmogaus gerovei.
