Projekte ,,Mokausi iš kino“ su vaikais kūrėme filmukus jiems aktualiomis temomis - nuo patyčių iki pirmosios meilės. Būdavo įdomu stebėt vaikus, bandančius savo filmuose narplioti jiems svarbias temas, matyti kaip kartais plečiasi jų akiratis ir pasaulėžiūra.
Kokias šios srities galimybes matau mokymosi procese? Kinas yra turbūt labiausiai komandinis menas. Jame vienas praktiškai nieko negali padaryti. Todėl, manau, būtent filmavimo pagalba, per komandinį darbą, apjungus mokinius ir mokytojus, galima išspręst, arba bent jau bandyt spręst, labai daug problemų. Nuo matematikos žinių iki tolerancijos kitataučiams. Kinas domina absoliučiai visus vaikus ir dažną suaugusį.
Kitos mano domėjimosi sritys: literatūra, istorija, politika, menai, pop kultūra, muzika ir, be abejo, sportas.
Esu kino režisierius. Kokius elementus iš savo srities esu pritaikęs kitose srityse? Dažniausias atvejis, tuo pačiu ir vienas banaliausių, tai filmų žiūrėjimas ir aptarimas su mokiniais ir mokytojais. Per filmus buvo nagrinėjamos įvairios temos - istorinės atminties, sąžinės, laisvės ir pan. Nauja buvo tai, kad žmonės, nesvarbu kiek jiems metų, beveik visada įsitraukia, nebijo dėstyt savo minčių, yra atviri ir lankstūs.
