Kokie pokyčiai Lietuvos mokyklų laukia naujaisiais metais?
Metų pradžia leidžia apžvelgti „Kūrybinių partnerysčių“ projekto patirtį bei įkvėpti ryžto, pasitinkant naujaisiais metais laukiančius iššūkius.
„Vienas esminių dalykų, probleminių mazgų, su kuo dirbame, yra iššūkis sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje mokytis ir tobulėti galėtų visi. Šiuo metu vyraujanti tradicinė mokymo sistema įtraukia tik kai kuriuos, o „Kūrybinės partnerystės“ sukuria kitokį ugdymo procesą, kuris suteikia galimybių mokytis ir tobulėti visiems – moksleiviams, mokytojams ir kūrėjams. Mokymąsi suvokiame kaip galimybes tobulėti ir nuolat peržengi savo ribas. Tai yra labai galingas žmogaus motyvacijos veiksnys. Kaip pažadinti tą troškimą, „įdarbinti“ siekį tobulėti mokyklos aplinkoje – tai svarbiausi šiandienos iššūkiai“, – sako „Kūrybinių partnerysčių“ projekto vadovė Lietuvoje Milda Laužikaitė.
Pasak vadovės, šiais metais daugiau dėmesio bus skiriama supratimo apie kūrybiškumą gilinimui, projekte dalyvaujančių mokytojų profesinių kompetencijų tobulinimui, bus pasitelkiama daugiau skirtingų sričių ekspertų, atliekami išsamūs moksliniai tyrimai.
Tyrimai atskleis ugdymo(si) inovacijas ir pokyčius
„Jau sausio mėnesį tikimės atlikti visuomenės nuomonės tyrimą ir sužinoti, kaip Lietuvos žmonės supranta, kas yra kūrybiškumas, ir ką jis reiškia šiuolaikiniam žmogui. Be to, 2013 metais pradedami dar trys taikomieji tyrimai, padėsiantys atskleisti „Kūrybinių partnerysčių“ modeliu pagrįsto ugdymo(si) poveikį mokiniams, mokytojams, mokyklos bendruomenei bei kūrėjams, dirbantiems mokyklose. Artėjant 2013-2014 mokslo metams, tikimės pateikti pirmuosius tyrimų rezultatus“, – priduria „Kūrybinių partnerysčių“ projekto Tyrimų grupės vadovė, socialinių mokslų daktarė Jelena Šalaj.
Dr. J. Šalaj sako, kad ugdymo(si) naujovės, kurias skatina „Kūrybinių partnerysčių“ programa, paremtos kertinių kūrybiško mastymo principų taikymu: išlaisvinta vaizduote, žadinamu smalsumu, įpročiu paverčiamais atkaklumu ir nuoseklia praktika bei ugdomais bendradarbiavimo gebėjimais.
Mokytis padeda kūrėjai
„Kūrybinių partnerysčių“ kūrybos agentai šiuo metu jau baigia planuoti projektines veiklas 30-tyje visos mokyklos bendruomenę įtraukiančių „Pokyčių mokyklų“ bei 50-tyje pernai prie projekto prisijungusiose ir savo mokymosi aplinką moksleivių grupėse ar klasėse analizuojančiose „Tyrinėjančiose mokyklose“.
Šiuo metu į „Kūrybinių partnerysčių“ mokyklas jau ateina pirmieji iš daugiau kaip šimto kuriančių praktikų – įvairių meno, mokslo, kultūros bei kitų kūrybinių sričių profesionalai. Drauge su moksleiviais, mokytojais bei kūrybos agentais, į bendrąjį ugdymą jie įtrauks kūrybines veiklas ir stebės, kokius pokyčius moksleivių mokymesi, elgesyje ir bendravime lemia išlaisvintas kūrybiškumas ir bendradarbiavimas.
„Šiais mokslo metais į bendrąjį ugdymą daugiausiai įsitrauks teatralai, architektai, interjero dizaineriai bei grafikai. Įdomu tai, kad praėjusiais metais populiariausia buvusi kūrybos šaka – kino menas – dabar atsidūrė ketvirtoje vietoje“, – vardija „Kūrybinių partnerysčių“ projekto Lietuvoje Kūrėjų grupės vadovė Agnė Biliūnaitė.
Šį pavasarį ne tik vyks unikali projektinė veikla „Kūrybinių partnerysčių“ mokyklose, bet ir bus skelbiama trečia nacionalinė atranka naujoms mokykloms į „Tyrinėjančių mokyklų“ programą. Tuo pačiu metu paaiškės, kurios mokyklos tęs projektinę veiklą, tapdamos „Pokyčių mokyklomis“.
Mokykloms suteikiama galimybė įsivertinti ir keistis
„Šiais mokslo metais pradėjome įgyvendinti dar vieną ambicingą uždavinį – parengėme mokyklų įsivertinimo schemą pagal Kūrybiškos mokyklos raidos modelį. Įsivertindama savo veiklą pagal šį modelį, mokykla gali įsivardyti svarbiausias savo veiklos sritis, kurios padėtų jai tapti kūrybiškesne. Vertinamas vadovavimas, ugdymo programų kūrimas ir įgyvendinimas, mokymas bei mokymasis, darbuotojų mokymasis ir tobulėjimas, mokyklos aplinka bei ištekliai. Toks įsivertinimas padeda mokykloms numatyti, kokie kūrybiško mokymosi projektai padėtų siekti pokyčių“, – sako „Kūrybinių partnerysčių“ projekto Lietuvoje Mokyklų grupės vadovė Audronė Margenytė.
Pasak A. Margenytės, Kūrybiškos mokyklos raidos modelis (KMRM) papildo Lietuvos mokyklų naudojamą įsivertinimo metodiką kūrybiškumo aspektais. Vadovė sako, kad įsivertinimas pagal KMRM taip pat bus mokyklų kartojamas pasibaigus kūrybiško mokymosi projektams mokslo metų gale ir užtikrins, kad kūrybiško mokymosi veiklos rezultatai būtų nukreipti į ilgalaikius, tvarius pokyčius
Apžvelgdama praėjusių metų patirtį ir ateities planus, „Kūrybinių partnerysčių“ projekto vadovė Lietuvoje M. Laužikaitė kolegoms, švietimiečiams ir visiems projekto dalyviams linki atkaklių ieškojimų bei įkepiančių atradimų.
