Kaip lietuviai padeda atsitiesti karo paliestų Ukrainos mokyklų mokiniams?
Karo nuotaikos, nerimo lydimi gyventojai, komendanto valanda gatvėse, ištuštėjusios mokyklos ir neužtikrinti dėl savo ateities mokiniai. Tokią Ukrainos kasdienybę pamatė kūrybos profesionalus vienijančios asociacijos „Kūrybinės jungtys“ atstovai, lankęsi trijose Donbaso regiono mokyklose. Čia jie kartu su visuomenine organizacija „Naujasis Donbasas“ įgyvendino beveik pusmetį trukusį pilotinį švietimo projektą „Kūrybinės partnerystės Donbaso mokykloms“.
Projekto metu buvo tyrinėjama, kaip galima padėti per karinį Rusijos ir Ukrainos konfliktą nukentėjusioms mokykloms, pritaikant Lietuvoje ketverius metus įgyvendintos kūrybiško mokymosi programos „Kūrybinės partnerystės“ metodus. Taip buvo siekiama stiprinti mokyklos bendruomenes ir gerinti mokymosi kokybę.
Pasak Mariaus Janukonio, Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje, šiandien Donbaso regione kaip niekada jaučiamas permainų poreikis, visuomenė gyvena ant pokyčių slenksčio.
„Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, yra įsipareigojusi remti Ukrainą ir suteikti jai įvairiapusę paramą. Nuo humanitarinės pagalbos iki įvairių materialių dalykų – elementarių daiktų, įrangos. Tačiau šiuo metu žmonėms, gyvenantiems labiausiai nukentėjusiuose rajonuose, reikalingas dėmesys – žmogiškasis veiksnys. Jie jaučia bendravimo trūkumą iš savo valdžios, jaučiasi izoliuoti, todėl „Kūrybinių jungčių“ projektas svarbus, kadangi skirtas mokykloms, jaunajai kartai, į kurią šiuo metu dedamos didžiausios viltys, galvojant apie taikią ir demokratišką šalies ateitį“, – sako M. Janukonis.
Idėja vykti į Ukrainos mokyklas gimė dar šių metų pradžioje, kai Vilniuje lankėsi tuo metu dar tik besikuriančios ukrainiečių organizacijos „Naujasis Donbasas“ atstovai. Pasak Mildos Laužikaitės, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovės, „Naujasis Donbasas“ mokykloms teikė ne tik reikalingas statybines medžiagas, bet ir kvietė menininkus, kurie stengėsi padėti mokyklų bendruomenėms atsigauti nuo karo traumų, skatino grįžti į normalų gyvenimą, vėl pradėti dirbti ir mokytis.
„Tai, ką šalyje vykdė „Naujasis Donbasas“, buvo spontaniška, fragmentiška ir dar tik beužsimezganti veikla. Tačiau principai mums pasirodė panašūs į tai, ką įgyvendino „Kūrybinės partnerystės“. Jos tikslas buvo kartu su profesionaliais kūrybinių sričių atstovais siekti teigiamų ir kryptingų pokyčių mokyklose, ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybiškumą, auginti kritiškai mąstančią, bendradarbiauti ir veikti gebančią asmenybę. Todėl sukauptą patirtį ryžomės pritaikyti ir Ukrainos mokyklose“, – pasakoja M. Laužikaitė.
Projekto metu „Kūrybinių jungčių“ komanda kartu su Ukrainos savanoriais – kino, muzikos, teatro, vizualiųjų menų – studentais ir jaunais profesionalais lankėsi trijose Luhansko srities mokyklose. Čia jie vedė užsiėmimus vaikams ir dirbo su mokytojais – tyrinėjo mokyklų situaciją, išsiaiškino joms kylančias problemas.
M. Laužikaitės teigimu, svarbus projekto elementas buvo savanorių apmokymai. Jie galėjo patys patirti, kas yra kūrybiškas ir įtraukiantis mokymasis, kaip jį kurti pasitelkiant savo profesinius gebėjimus, kaip pamokų metu sukurti kūrybiškumui palankią atmosferą bei pritaikyti refleksiją, kad mokiniai patys įvertintų, ką išmoko ir patyrė.
„Savanoriai yra imlūs naujoms idėjoms, netradiciniams mokymo ir mokymosi metodams. Jau po kelių dienų užsiėmimų kūrybiško mokymosi principus jie bandė taikyti mokyklose, dirbdami su mokiniais – nuo pradinukų iki vienuoliktokų. Mums svarbiausia, kad savanorių veikla neapsiribotų tik smagiais užsiėmimais. Siekiame išmokyti mokyklų bendruomenes pačioms spręsti problemas pagal kūrybiško mokymosi metodus ir būti kuo mažiau priklausomoms nuo išorės pagalbos”, – pasakoja M. Laužikaitė.
Pasak jos, „Kūrybinės partnerystės“ niekada neteikia iš anksto žinomų sprendimų, o sukuria struktūrą ir principus bendrai kūrėjų ir mokylų veiklai. „Kiekvienos mokyklos kontekstas unikalus, todėl sprendimai kuriami ir išbandomi kartu su mokyklos bendruomene. Užuot davę „žuvį“ mes mokykloms siekiame duoti „meškerę“, – teigia „Kūrybinių jungčių“ vadovė.
Donbaso regione esančiose mokyklose apsilankę lietuviai sako, kad mokiniai nuo karo nukentėjusiuose Ukrainos regionuose yra smalsūs, nori mokytis, tačiau yra gana izoliuoti, turi mažai sąlyčio su likusiu pasauliu.
„Bendraudami su vaikais pamatėme, kad jų pasaulio suvokimas gana siauras. Pavyzdžiui, paklausę, ką jie norėtų veikti gyvenime, neišgirdome jokių vaikams būdingų svajokliškų atsakymų. Vieni norėtų likti gimtajame mieste, kiti tiesiog dirbti gamykloje gretimame mieste. Jie mato galimybes, kurios yra šalia jų, tačiau tos galimybės – labai ribotos“, – sako M. Laužikaitė.
Asociacija „Kūrybinės jungtys“ planuoja „Kūrybinių partnerysčių“ programą įgyvendinti kituose Ukrainos regionuose. „Tęsdami pradėtą veiklą, kreipiame dėmesį ne tik į tiesiogiai karo veiksmų paliestas mokyklas. Daugybė žmonių jau persikėlė iš konfliktinių teritorijų į kitas Ukrainos vietas, dalis jų nesiruošia grįžti. Todėl mokyklos visoje šalyje susiduria su iššūkiu padėti persikėlusiems asmenims integruotis naujose bendruomenėse“, – sako M. Laužikaitė.
Supažindinus stabilesnių šalies rajonų mokyklas su „Kūrybinių partnerysčių“ programa, būtų galimybė ją vykdyti ilgą laiką, siekti ne trumpalaikių, o tvarių ir teigiamų mokyklų pokyčių.
