Gera mokykla – atvira pokyčiams ir inovacijoms

Dalyviai (daugiau nei 140 pedagogų) apžiūrėję fojė ir koridoriuose parengtus mokytojų metodinių grupių stendus su mokinių bei mokytojų kūrybiniais, metodiniais darbais, gimnazijos gyvenimą įamžintomis nuotraukomis, pasidžiaugę įvairiais akademiniais bei sportiniais pasiekimais, susirinko aktų salėje. Gimnazijos direktorė Aušra Mažonienė pasveikino konferencijos dalyvius. Vadovė džiaugėsi, kad galime pasidalinti lūkesčiais, problemomis, idėjomis, skleisti gerąją patirtį. Ji akcentavo, kad gera mokykla yra atradimų ir mokymosi sėkmės siekianti mokykla, grindžianti savo veiklą bendruomenės susitarimais ir ieškomu mokinių mokymo modeliu.

Pirmoji metodinės konferencijos dalis buvo skirta patirtinio ugdymo pristatymams, t.y. pranešėjai nešė žinią apie mokymo(si) metodikos atradimus, pasiteisinusias praktikas. Gerąja patirtimi dalinosi Pagirių gimnazijos vadovai ir mokytojai. Gimnazijos direktorė A. Mažonienė skaitė pranešimą apie Geros mokyklos sampratą bendrame ugdymo kontekste. Buvo teigiama, kad besimokančios bendruomenės ūgtis priklauso nuo šiuolaikinių mokymo(si) būdų, mokymo(si) organizavimo ir aplinkybių įvairovės, mokymosi ir gyvenimo mokykloje susiliejimo bei kitokios valdymo kultūros. Ji pranešimą siejo su praktika ir akcentavo, kad ugdymas turi būti tikslingas, įdomus, įvairus, lankstus.

Mokytoja L. Kondrotaitė, skaitydama pranešimą „Efektyvus ir tinkamas pamokos uždavinys“, dalinosi patirtimi, kaip pamokoje kelti uždavinį, kuris skatintų dirbti kiekvieną mokinį. Priminė, kad labai svarbu ugdyti savarankišką, turinčią pasirinkimą bei lydimą sėkmės asmenybę.

Pranešimą „Integruota pamoka – IT dalyko įrankis“ skaitė mokytojos A. Aleksandravičienė ir G. Rudienė. Jos teigė, kad integruota pamoka – tai šiuolaikinio kūrybiško mokymo galimybė, o dalykinė integracija – mokinio įgytų kompetencijų, būtinų tolimesniam mokymuisi ir gyvenimui, garantas. Tokios pamokos naudingos tiek mokiniams, tiek mokytojams.

Mokytojos S. Orlakienė ir D. Golnis pranešime „Gamta – mūsų mokytoja“ pristatė kitokias ugdymosi aplinkas, t.y. tiriamąją mokinių veiklą gamtoje. Ugdytiniai ieškojo biologijos ir fizikos sąlyčio taškų, suvokė, kad gamta – knyga, kurioje yra daug paslaptingų puslapių. Mokytojos teigė, kad neįprastoje aplinkoje net nuobodžiauti pamokų metu linkę mokiniai būna smalsūs, žingeidūs ir aktyvūs.

Pristatymą apie netradicinę mokymosi aplinką, jos teigiamas ir neigiamas puses tęsė mokytoja R. Leganovič. Ji teigė, kad kūno kultūros pamokos, taikant netradicinius mokymo metodus, gali vykti įvairiose mokyklos patalpose, o kūno kultūros mokytojui yra taip pat svarbu pažinti mokinį, nes tik tada jį gali tinkamai išmokyti.

Pranešimas „Kūrybiškumo metodai „priverčia“ atsakyti už savo mokymąsi“ sužadino daugelio konferencijos dalyvių smalsumą. Pranešėjos J. Dudutienė ir G. Rudienė dalinosi savo įspūdžiais, patirtais stažuotėje. Mokytojos pasakojo, kad Anglijos mokyklose labai svarbus mokinių bendradarbiavimas, nes komandinio darbo jie mokomi nuo mažens. Taikomi ugdymo metodai ir užduotys „priverčia“ mokinius atsakyti už savo mokymąsi, savo ruožtu mokytojas nėra pamokos centras. Sėkmė svarbesnė nei klaidos, nes jos skatina pažangą, o posakis „dažnai sveriama kiaulė prieaugio nerodo“ pabrėžė vertinimo dažnumo ypatumus.

Apie bendrųjų kompetencijų ugdymą chemijos pamokose kalbėjo I. Babinska. Ji akcentavo, kad chemijos pamokose ugdomos visos kompetencijos. Labiausiai tinka tiriamieji ir projektiniai darbai. Mokytoja R. Urbonienė pranešime „Gera pradžia – pusė darbo“ kalbėjo, kaip svarbu pradinėse klasėse bendradarbiauti su mokinių tėvais, o mažuosius įtraukti į kuo įvairesnes veiklas. Mokytoja teigė, kad šypsena – vienas svarbiausių mokytojo darbo įrankių.

Skaitydama pranešimą „Technologijų brandos egzaminas – gelbėjimosi ratas?“, A. Dudutienė aptarė technologijų brandos egzamino išskirtinumą. Pabrėžė, kad šis egzaminas kol kas vienintelis Lietuvoje, kuriame vertinamos ne žinios, o kompetencijos. Pirmąją konferencijos dalį baigė projekto „Kūrybinės partnerystės“ kūrybos agentė D. Gambickaitė. Pranešėja pasidalino mintimis apie savo mokymąsi tradicinėje mokykloje. Prisiminė, kaip buvo sunku visą pamoką įdėmiai klausytis. Kūrybos agentė svajojo mokytis mokykloje, kurioje ne tik aiškinama, nurodinėjama, bet dirbama kūrybiškai, ieškoma sprendimo būdų, sulaukiama paskatinimo. Todėl dabar pasidžiaugė Pagirių gimnazija, kurioje vyksta realūs pokyčiai. Vėliau pristatė „Pecha Kucha“ metodą, t.y. trumpą, efektyvų, įdomų informacijos pateikimo būdą, kuris gali tapti dar vienu kūrybiškumo momentu pamokoje.

Po pietų pertraukos vyko antroji konferencijos dalis. Praktiniai veiklai dalyviai buvo suskirstyti į šešias grupes, kuriose, vadovaujami moderatorių, kėlė problemas, ieškojo sprendimo būdų, kūrė integruotų pamokų scenarijus. Pirmoji grupė, kuriai vadovavo Pagirių gimnazijos direktorė A. Mažonienė, kalbėjo apie geros mokyklos sampratą. Joje dalyvavo atvykę Vilniaus rajono mokyklų direktoriai, pavaduotojai. Juodšilių Šv. Uršulės Leduchvskos vidurinės mokyklos direktorius M. Jasiulevič atviravo: „Kūrėme geros mokyklos misiją. Iš kelių pasiūlytų dalių nepavyko išgryninti svarbiausios, tačiau tikslas buvo pasiektas – įvardijome pačius geriausius sėkmingai dirbančios mokyklos bruožus“.

Kita grupė, kuriai vadovavo kūrybos agentė D. Gambickaitė, ugdė kūrybiškumą. Dalyviai džiaugėsi puikia nuotaika, noru padėti ir bendradarbiauti. Pakenės Česlovo Milošo pagrindinės mokyklos mokytoja L. Andrijevska teigė, kad praktinis darbas labai patiko, nes ir pati daug dėmesio skiria kūrybiškumui. Pagirių gimnazijos mokytoja S. Kisieliauskienė sakė, jog dar kartą įsitikino, kad labai svarbus bendradarbiavimas ir susiklausymas, o K. Čižius ir I. Šilinskienė pasidžiaugė galimybe atsipalaiduoti neformalioje aplinkoje ir įgyvendinti idėjas komandoje. Rudaminos „Ryto“ gimnazijos mokytoja D. Kalinauskienė pradžioje nerimavo, bet noras nugalėti paskatino puikiai atlikti darbą ir pasiekti tikslą. 

Grupėje ,,Metodų įvairovė“, vadovaujamoje J. Dudutienės, kalbėjo apie mokymo metodų įvairovę. Pagirių gimnazijos mokytoja L. Kondrotaitė džiaugėsi siūlomais metodais ir galimybe juos kūrybiškai pateikti. Grupėje „Metodai ir užduotys“ moderatorė G. Rudienė kvietė bendradarbiaujant ieškoti problemos priežasties ir sprendimo būdų. Pagirių gimnazijos mokytoja L. Žigo teigiamai vertino visą praktinį užsiėmimą, kalbėjo apie patirtį, kurią galės pritaikyti organizuodama pamokinę veiklą. Valčiūnų vidurinės mokyklos mokytoja R. Voitechovska, dalyvavusi I. Babinskos praktiniame užsiėmime ,,Kompetencijų ugdymas pamokoje“, džiaugėsi naudinga ir įdomia veikla. Maišiagalos kun. J. Obremskio vidurinės mokyklos mokytoja V. Adomaitis papasakojo, kad patiko darbas grupėje, puikiai pavyko sudaryti integruotos istorijos, fizikos ir technologijų pamokos scenarijų, numatyti kompetencijas.

Apie tapdalykinę integraciją buvo kalbama ir kitoje praktinių užsiėmimų grupėje ,,Integracija“, kuriai vadovavo A. Ponamariova ir G. Rusilienė. Lavoriškių vidurinės mokyklos mokytoja J. Žigaitė sakė, jog patyrė daug teigiamų emocijų, veikla buvo labai naudinga ir įdomi. Dūkštų pagrindinės mokyklos mokytoja L. Čepienė ir Avižienių vidurinės mokyklos mokytoja R. Buzienė pastebėjo, kad darbas grupėmis gerai organizuotas, grupės vadovės suprantamai išdėstė užduotis ir tikslus, darbas vyko kūrybingai, išradingai, dalykiškai.

Konferencijos pabaigoje demonstruoti darbai, atlikti grupėse, džiugino originalumu, kompetentingumu, gebėjimu per trumpą laiką sukurti puikius pristatymus. Vyravo pakili nuotaika. Buvo aptarta, kas labiausiai patiko, ar pasiteisino lūkesčiai. Daugelis konferencijos dalyvių atvirai tvirtino, kad Pagirių gimnazija tikra Pokyčių mokykla, atvira kūrybiškumui ir inovacijoms. 

Direktorė A. Mažonienė žadėjo ir kitais metais pakviesti į jau tradicinę mokytojų metodinę konferenciją, kurioje bus ne tik bendradarbiaujama, dalijamasi gerąja patirtimi, bet ir mąstoma, kaip sukurti vis geresnę mokyklą joje besimokančiam pilietiškam žmogui. 

Parengė Vilniaus r. Pagirių gimnazijos mokytojos R. Gumbelevičienė, G. Rusilienė, G. Rudienė