„Kūrybinės partnerystės“ sukuria erdvę pokyčiams – išėję iš tradicinių
mokymosi rėmų, pasitelkdamos kūrėjų patirtį, mokyklos patiria pokyčius,
kuriuos projekto metu nuolat stebi, fiksuoja bei aptaria. Nuolatinė
refleksija – kasdienės patirties net ir nedidelių pasikeitimų aptarimas
ir įvertinimas – neatsiejama kūrybiško mokymosi proceso dalis.
Kūrybos
agentai, kurie nuo pirmųjų mokyklos dalyvavimo „Kūrybinių partnerysčių“
projekte dienų, mezga ryšius su moksleiviais, mokytojais ir mokyklų
administracija, skatina jų bendradarbiavimą, įvairiais metodais sukuria
aplinką nuoširdiems, atviriems ir išsamiems pokalbiams.
Svarbiausias iššūkis – išmokti būti kartuDažnai
kūrėjai spręsdavo, kaip įveikti moksleivių nepasitikėjimą, uždarumą,
nepagarbą vienas kitam, nesiklausymą kito, ieškojo būdų, kaip mokiniams
ir mokytojams susivienyti bei vieniems kitus suprasti ir vertinti.
Pirmiausia
reikėdavo išmokti būti kartu, tik tada atsiverdavo galimybės
produktyviam darbui. Vienas paprasčiausių ir plačiausiai taikomų metodų –
pokalbis susėdus ratu. „Kūrybinių partnerysčių“ patirtis rodo, kad
svarbu keisti formą, pasiteisina tradicinės klasės rėmų, kai moksleiviai
sėdi suoluose, o mokytojai stovėdami perduoda informaciją, praplėtimas.
Kitas
žingsnis – pasitikėjimo ir tolerancijos ugdymas, dažnai pasitelkiant
komandos formavimo žaidimus, teatro elementus, tyrinėjant asmeninius
pomėgius, emocijas, renkant asmeninių galimybių įrodymus. Dažnai
padėdavo judrių elementų, rungtyniavimo įvedimas (estafetės, proto
mūšiai), ypatingai pasiteisino bendra mokytojų ir moksleivių veikla.
„Kad
klasėje atsirastų pasitikėjimas, pradėjome tyrinėti, kokie mėgstamiausi
vaikų filmai, kokią muziką jie klauso, kokias knygas skaito, skatinome
kalbėti apie save. Tai labai pasiteisino vėliau, mat geriau pažindami
vienas kitą, moksleiviai jau gebėjo dirbti grupėse, komandoje, kartu
planuoti ir siekti tikslo“, – dalinasi kūrybos agentė Radvilė Šumilė,
dirbusi Panevėžio Velžio gimnazijoje.
Mokytojai tobulėja draugeIr
„Kūrybinių partnerysčių“ mokytojai, ir kūrėjai vienbalsiai sutinka, kad
ypatingai pasiteisino integruotų pamokų vedimas. Pavyzdžiui,
matematikos žinios praktiškai taikomos kepant picas (apskaičiuojant,
skersmenį, spindulį, kampus), gaminant baldus iš kartono (apskaičiuojant
plotus, perimetrus, mastelį), kalbos bei rašymo įgūdžiai tobulinami
kuriant pasakas apie gramatiką, dainuojant gramatikos taisykles,
įgarsinant ir verčiant filmus.
Projekto dalyviai raginami kelti
klausimus ir ieškoti atsakymų, todėl dinamiški metodai padeda reaguoti į
sparčiai besikeičiančias sąlygas ir išvengti nesusikalbėjimo,
vadinamųjų „tylos pauzių“.
„Mokytojai patvirtino, kad kūrybinių
veiklų integravimas pamokose palengvina ir mokymą, ir išmokimą,
motyvuoja mokinius, padeda jiems įsitraukti į veiklą“, – sako Raseinių
Šaltinio pradinės mokyklos kūrybos agentė Kristina Gaubienė.
Netradicinės,
naujoviškos ir dinamiškos mokymosi aplinkos sukūrimas pamokas daro
aktyviomis, o mokymosi procesą – autentišku, labiau matomu ir pastebimu,
kai mokymosi aplinka keičiasi, atspindėdama joje vykstančius procesus.
Praturtinamas požiūris į mokymasiMoksleiviai
iš pasyvių klausytojų, tampa savarankiškais ir aktyviais proceso
dalyviais, visi įsitraukia į bendrą komandinį darbą, save atranda, kaip
unikalų mokymosi šaltinį. Mokytojai ne nurodinėja, o kelia klausimus ir
drauge padeda ieškoti atsakymų.
Kūrybos agentai vieną pagrindinių
uždavinių laiko požiūrio į mokymąsi keitimą. Kad patyrę pokyčius ir
atradę kūrybiškų mokymosi metodų, išbandę naujas erdves bei galimybes
tobulėjimui, mokytojai toliau tęstų kūrybiško mokymosi praktiką bei
dalintųsi patirtimi.
„Tikslas buvo drąsinti mokytojus keisti
rutininį pamokos formatą, įnešant mažus pakeitimus, kaip kitaip pradėti
ar užbaigti pamoką, kaip išgirsti mokinių nuomonę ir kartu įsivertinti
pamoką bei dalintis atsakomybe už pamokos kokybę “, – sako Radvilė
Šumilė.
Kūrybos agentai nuolat akcentuoja, kad dideli pokyčiai
prasideda nuo mažų žingsnelių, net ir nedidelių pasikeitimų pastebėjimo,
užfiksavimo, aptarimo bei įvertinimo.