Drąsias „Kūrybinių partnerysčių“ idėjas kūrėjai skleidė mieste

Tiesa, drąsa arba prestižas. Tokį žaidimą žaidė „Kūrybinėse partnerystėse“ dalyvaujantys kūrėjai, gegužės 8 dieną susirinkę į nacionalinį kūrybos agentų ir kuriančių praktikų susitikimą. Pasirinkę tiesą atsakinėjo į atvirus klausimus apie projektą ir asmenines patirtis jame. Pasirinkę drąsą turėjo patys nuspręsti, kur ir kam mieste papasakoti apie „Kūrybines partnerystes“. O pasiryžę „pasukti“ prestižo keliu apie kūrybišką mokymąsi pasakojo įvairių institucijų, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės, atstovams.

Pasak Agnės Norkutės, „Kūrybinių partnerysčių“ kūrėjų grupės narės, pagrindinis šio susitikimo tikslas buvo papasakoti projekto istorijas ne tik vieni kitiems, bet ir žmonėms mieste, kurie iš pirmo žvilgsnio visai nėra susiję su mokykla ir joje vykstančiais procesais.

„Kūrėjų susitikimo metu siekėme kuo didesnio dialogo su visuomene. Nes tai, kas šiuo metu vyksta mokyklose, nėra tik mokytojų, mokinių ir jų tėvelių reikalas. Kad sukurtume kūrybišką, atvirą ir pažangią mokyklą, istorijos apie projektą ir jo atneštus pokyčius turi būti „išneštos“ už mokyklos ribų“, – sako A. Norkutė.

Prestižo grupę pasirinkęs kino režisierius ir kuriantis praktikas Tomas Smulkis kartu su trimis kitais kuriančiais praktikais – Gabija Vitkevičiūte, Kristina Buožyte ir Juste Brukštute – lankėsi aviacijos verslo įmonių grupėje „Avia Solutions Group“, kur apie pagrindines „Kūrybinių partnerysčių“ idėjas pasakojo čia dirbantiems žmonėms.

„Įmonės darbuotojai norėjo daugiau sužinoti apie projektą, jo išskirtinumą bei mūsų darbo pobūdį, kadangi jie patys yra mažamečius vaikus turintys tėvai arba bus jais ateityje. Jie norėjo sužinoti, kaip sprendėme mokykloms iškylančias problemas, kaip mums sekėsi, kokių rezultatų pasiekėme. O mes jų klausėme apie jų darbo metu naudojamas priemones ir galimybes jas panaudoti kūrybiškai. Dalinomės mintimis, įžvalgomis ir idėjomis“, – pasakoja T. Smulkis.

Drąsą pasirinkusi renginių organizatorė ir kurianti praktikė Jurga Nagrockytė su kolegomis pasuko į Vilniaus dailės akademiją. Apie „Kūrybines partnerystes“ jie pasakojo ne tik studentams, bet ir dėstytojams bei personalo darbuotojams.

„Džiaugiuosi, kad užsimezgė gyva diskusija. Su akademijos žmonėmis kalbėjome apie projekto tęstinumą ir galimybę jį vykdyti platesniu mastu – ne tik mokyklose. Pavyzdžiui, mokykla, metams gaunanti teisę dalyvauti projekte, galėtų jame dalyvauti ilgiau – ne dvejus ar trejus, bet dešimt ar penkiolika metų. Kad nebūtų taip: atvažiuojam į mokyklas, trumpam padirbam ir išvažiuojam“, – pasakoja J. Nagrockytė.

Antroje susitikimo dalyje visi kūrėjai pirmą kartą išbandė kūrėjų, dirbančių mokymosi aplinkose, kompetencijų modelį. Kaip sako A. Norkutė, šis modelis nusako, kokios kompetencijos reikalingos kūrėjams, norintiems dirbti mokymosi įstaigose. Atsižvelgdamas į jas, kiekvienas iš „Kūrybinėse partnerystėse“ dalyvaujančių kūrėjų turėjo įvertinti savo ir kolegų sugebėjimus.