Donelaitis - jėga!
Prieš pradėdami vykdyti kūrybiško mokymo projektą, išsikėlėme klausimą: kaip bendra kūrybinė veikla padeda įveikti bendravimo baimę, veikia mokinių aktyvumą ir mokymosi motyvaciją?
Tikslinė projekto grupė – rinktinė savanorių komanda iš skirtingų vienuoliktokų klasių.
Problemos sprendimo būdas – kassavaitiniai bendravimo „ledlaužiai“ susibėgimuose po pamokų, išvykos, darbas grupėse, kuriant filmą.
Problema – neperskaitytas Donelaitis! („neįdomu“, „nesuprantama“, „beprasmiška“, „kam to reikia...“).
Problemos sprendimo būdas – neperskaitysim kūrinio – nebus filmo!
Problema – kada ir kaip kursim filmą apie K. Donelaičio „Metus“?
Problemos sprendimo būdas – „3 x 3“ (tris dienas per savaitę, tris kartus per mėnesį įkūrėme kūrybinę stovyklą mokyklos bendrabutyje). Bendravome su kuriančiu praktiku Maratu Sargsyanu, žiūrėjome gerą kiną, mokėmės filmo kūrimo morfologijos, rašėme scenarijų, filmavome, žaidėme žaidimus, gaminome armėnišką sriubą ir kepėme lietuviškus blynus. Ir dar – išsiruošėme į žygį nacionaliniame Kuršių nerijos parke, lavinome vaizduotę ir jusles naktinėje ekskursijoje Pilkosiose (Mirusiose) kopose.
Problema – kaip sužinosime, ar įvyko rimtų pokyčių, pasibaigus projektui?
Problemos sprendimo būdas – surengėme įspūdingą šou – projekto pristatymą – mokyklos bendruomenei, tėvams ir visiems geriems žmonėms, parėmusiems kūrybines iniciatyvas; atliksime daug įvairiausių tyrimų.
Ryškiausi įspūdžiai ir atsiliepimai:
„Savo idėja turime sirgti“, – kūrybos agentas Simas.
„Pažiūrėkite į delną, – pasakė mokytoja Violeta, – kad viskas pavyktų, turime būti kaip kumštis, o ne kaip kiekvienas pirštas atskirai.“
„Kad ir ką darytumėte – turite daryti iš širdies“, – kuriantis praktikas Maratas.
„Noriu, kad tai nesibaigtų“, – vienas iš „Kūrybinių partnerysčių“ komandos mokinių.
